Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo
Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.
Rudens gėrybėmis, gerbiamieji, džiaukimės, nors globali prekyba visai sujaukė sezoninę mitybą. Orai vėsta, kaip kad sako Donelaitis, nežiūrėdami ledynmečio pabaigos ir visuotinio šiltnamio efekto. Didžiulė visuomenės dalis nuo rugsėjo susiburs uždarose patalpose artimam kontaktui. Ir vėl iki balandžio išgyvensime vadinamųjų „peršalimo ligų“ sezoną.
Susitarkim dėl pavadinimų. Ne šaltis sukelia peršalimą, bet virusai. Kas nors iš aplinkinių turi mus apkosėti ar apčiaudėti. Arba mes patys turim savo neplautas rankas, suterštas sergančiojo kvėpavimo takų išskyrom, sau į burną susidėti. Šaltas oras tik sudaro palankesnes sąlygas nusilpti imuninei sistemai, ypač jei buvome sukaitę ir staiga atvėsome. Ir dar neužsigrūdinę. Ir dar maitinamės nevisavertiškai. Ir dar aplinka dulkėta, nevėdinta, prirūkyta… Kodėl žiemą vaikus, kurie trigubai daugiau už mus juda, mes trigubai daugiau už save aprengiame?
Virusai sukelia uždegimą kvėpavimo takuose, dėl to sloguojama, kosima, karščiuojama, skauda gerklę. Bendra savijauta būna pusėtina. Gripas irgi yra virusinis kvėpavimo takų uždegimas. Tik jo peršalimu nevadiname. Gripo metu temperatūra daug aukštesnė, nebūtinai sloguojama, ir savijauta labai bloga. Taip rašo vadovėlis. Bet tikrovė daug įvairesnė, ne visi sergame pagal vadovėlį. Kartais gydytojas pasakys, kad nustatė jums rinitą. Arba faringitą. Arba laringitą. Arba tracheitą. Arba bronchitą. Tai vis tie patys virusiniai kvėpavimo takų uždegimai – „peršalimai“. Tik pavadinti pagal vietą, kurią uždegimas labiausiai paveikė. Rinitas – sloga. Faringitas – skauda ryjant. Laringitas – užkimimas ir lojantis kosulys. Tracheitas – grubus kosulys su perštėjimu krūtinėj. Bronchitas tiesiog kosulys, bet daktaras su savo triūbelėm dar kažką papildomo plaučiuose išgirdo.
Autoritetingi daktarai sako, kad ikimokykliniam vaikui normalu sirgti peršalimu 6-8 kartus per sezoną. Tą košmarą vadinu „pirmi metai darželyje“. Paguodai – vyresni serga rečiau. Kitose klimato juostose, kur nesidžiaugia pavasario linksmybėm, žiemos rūpesčiais ir rudenio gėrybėm – irgi. Ten metų laikai ne tokie ryškūs. Jeigu jau sukaitai, tai staiga neatvėsi. Nebent kondicionierius savo juodą darbą padarys.
Ką daryti tiems, kurie tamsųjį sezoną liekam Lietuvoj? Bent jau laikytis ir vaikus išmokyti kosulio ir čiaudulio higienos. Koronos epidemija lyg ir buvo privertusi. Pasikartokim. Nelieskim veido neplautom rankom. Nusisukim ir pasitraukim nuo savo artimo, kai kostim ir čiaudim. Tam naudokime vienkartinę nosinaitę, ją po to sandariai išmeskim ir rankas nusiplaukim (geriau dar ir dezinfekuokim). Jei neturim tos nosinaitės ar nespėjam – atlikim „Drakulos saliutą“. Tai yra kosėjimas ar čiaudėjimas į alkūnės linkį. Mat, kai keliam ranką link burnos, tai judesys panašus gaunasi, lyg vampyrų valdovas apsiaustą ant peties užsimestų. Vaikams patinka. Sirgdami neikim į darbus, neleiskim nepasveikusių vaikų į darželius. Vaistai nuo peršalimo ligos negydo, tik padeda geriau jaustis, kol sergi ir užkratą platini. Dar gerokai iki koronos esu parašęs, kad geriausi katalikai yra japonai. Jie dedasi kaukes, kai virusuoja. Taip myli ir saugo savo artimą. Medicininė kaukė saugo kitus. Respiratorius saugo tave.
Jeigu yra sloga – beveik garantuotai turite virusą ir antibiotikai pasveikti nepadės. Jeigu karščiavimą mažinančiais vaistais „numušėt“ temperatūrą ir savijauta pagerėjo (valgot, geriat, aktyvus) – sergate nesunkiai, galit palaukti 2-3 dienas namuose. Priešgripiniai vaistai (virusus veikiantys, ne simptomus mažinantys) sutrumpina ligą vidutiniškai viena para (jeigu tai tikrai gripas, vaistinėse pilna greitųjų testų, naudokimės). Po peršalimo kosulys gali tęstis porą savaičių – normalu. Pusei vaikų kosulys negydant savaime praeina per 10 dienų. 90 procentų vaikų negydomi nustoja kosėti per 25 dienas. Tik apie kosulį planuoju rašyti kitą mėnesį.
O senoliai tikrai mėgsta šilumą. Nes jiems dažnai skauda sąnarius. Todėl juda lėtai, net ir prisirengę nesukaista. Tai ir neperšala. Teisus Donelaitis dėl tų kailinių.
