Sekmadienį prieš šv. Mišias savo šešiamečiui padaviau medinę dėžutę su užrašu: „Šventų Mišių dėžutė“. Atvėrę ją, trumpai kartu aptarėme dėžutės turinį. „Stebėk kunigą ir dėliok tai, kas vyks prie altoriaus“, – pasakiau sūnui. Mano nuostabai, vaikas iškart suprato, ką reikia daryti su visais dėžutėje esančiais daikteliais. Per Mišias, aktyviai stebėdamas įvykius prie altoriaus, sūnus juos atkartojo savo nepaprastoje dėžutėje. Jokių pastabų, jokio triukšmo – jis buvo aktyviai įsitraukęs į Mišių eigą. Apie šį stebuklą kalbuosi su jo sumanytoja, tikybos mokytoja ir katechete, trijų vaikų mama Indre AUŠROTIENE.
– Kas yra ta nepaprasta Mišių dėžutė?
– Mišių dėžutė – tai pagalba vaikams dalyvauti liturgijoje, ją suprasti ir sekti. Dėžutė truputį panaši į žaislą. Joje sudėti Mišių reikmenų modeliukai: altoriaus stalas, staltiesė, dvi žvakidės su žvakėmis, patena, taurė ir kryžius. Taip pat yra kunigo ir vienuolės figūrėlės. Vaikai atras ir kunigo drabužių dėžutę su arnotais, kuriais prieš Mišias reikės apvilkti kunigą.
Pirmiausia reikėtų vaikui apie šią dėžutę papasakoti: pasakyti visų daiktų pavadinimus, paaiškinti jų reikšmes, parodyti, kaip padengiamas altorius, kodėl kunigo drabužiai gali būti skirtingų spalvų. Dėžutė yra kaip mini bažnytėlė ar koplytėlė: atsidaręs ją, vaikas pamato altorėlį su šventu paveikslėliu, šalia pastato stalą, padengia staltiesę ir su figūrėlėmis atlieka veiksmus, kurie vyksta per Mišias.
Ši priemonė pritaikyta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Nuo trejų metų vaikas pažįsta pasaulį per prisilietimą, gestus, jam priimtina ženklų kalba, jis mokosi atkartodamas, mėgdžiodamas. Vienerių metų mažylis nori ragauti ir pažinti per skonį, o būtent nuo trejų vaikui tampa svarbus lytėjimas. Ši dėžutė padeda jam per lytėjimą suprasti, kas vyksta per Mišias. Atkartodamas jų eigą, vaikas geba susikaupti. Tai kartu ir pagalba tėveliams – jie gali melstis, nes vaikas užimtas tinkama ir derama veikla per liturgiją.
– Manau, tokio amžiaus vaikams svarbiau veiksmas nei žodis. Jiems reikia išsitraukti iš kišenės slapta įsidėtą mažą mašinytę ir važinėti ant suolo. Jų rankoms ir kojoms būtina judėti. Ir ta dėžutė – tikslinga pagalba: į nenustygstančias rankas įduodi ne mašinytę, o tai, kas jo dėmesį atkreiptų į Mišias.
– Nuolat stebėdavau tėvelius, atsivedančius savo vaikus į Mišias. Mažutėliams sunku jose išbūti valandą arba ilgiau. Tad suprantama, kad tėveliai galvoja, kaip vaikams ir sau padėti. Dažnai vaikai ateina į Mišias su žaislais arba užkandėlėmis – taip tėvai nori palengvinti vaikų ir savo dalyvavimą. Tad pagalvojau, kad savo mažiausiajai dukrytei norėčiau tokio žaislo, kuris ją įvestų į liturgiją, būtų susijęs su Mišiomis. Susiradau seną, dar mano močiutės medinę dėžutę, ant viršaus užklijavau bažnytėlės nuotrauką, viduje sudėliojau altorėlį su šv. Teresėlės paveikslėliu. Ir taip pradėjau kurti dėžutę. Turinio daiktelių teko ieškoti ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, pastatomą paveiksliuką pirkau Vokietijoje, mažutėles žvakides atsivežiau iš Anglijos. Pagaminau dvi lėlytes – šventąją Teresėlę ir kunigą. Tai buvo pirmieji Mišių dėžutės daikteliai. Mano dukrytei tuomet ėjo dveji. Jai paaiškinau apie liturginius reikmenis. Bažnyčioje eidavome į patį priekį, kuo arčiau prie altoriaus, kad mergaitė matytų kunigą. Ji sekdavo, kokios spalvos drabužiais kunigas apsirengęs, ir išmoko, kad žalia arnoto spalva – tai eilinis metų laikas, skirtas augti su Jėzumi, violetiniu arnotu kunigas apsirengia, kai yra pasiruošimo šventei laikas, baltu arnotu – per šventinį laikotarpį. Ir mudviem su vyru buvo gera dalyvauti Mišiose, nes mergaitė netrukdydavo melstis ir savo būdu tai darydavo.
– Tai pirma jūs pagaminote dėžutę savo vaikui, o paskui pagalvojote, kad ją galite pasiūlyti ir kitų šeimų vaikams?
– Taip, mes pagaminome savo vaikui ir matėme, kad dažnai prie jos prieina ir kiti vaikai. Su vyru esame parengę pranešimą, kaip padėti vaikams dalyvauti Mišiose. Jį skaitėme šeimų stovyklose, įvairiose grupelėse ir visad kaip priemonę atsinešdavome mūsų dukrytės Mišių dėžutę. Klausytojams ji labai patikdavo, nuolat sulaukdavome gražių atsiliepimų. Tada mano vyras pasiūlė pagaminti daugiau šių priemonių, kad ir kitos šeimos galėtų pasinaudoti.
– Koks judviejų su vyru požiūris į vaikų dalyvavimą Mišiose? Apie ką paprastai kalbate šeimoms savo vedamuose seminaruose?
– Mes kalbame ne tik apie vaikų dalyvavimą Mišiose, bet ir apie jų ugdymą šeimose. Siūlome šeimoms rengtis Mišioms jau iš vakaro: kartu vakaro maldoje paskaityti sekmadienio Šventojo Rašto skaitinių ar Evangelijos ištrauką ir apie tai pasidalyti. Sekmadienį galima valgyti ypatingus pusryčius su vynuogių sultimis ir maco laužymu bei malda. Į bažnytėlę mažiems vaikams siūlome pasiimti Mišių dėžutę, o vyresniems – Magnificat vaikams žurnaliuką, knygelių apie liturgiją ar šventuosius. Religinio turinio paveikslėliai kreipia vaiko mintis į susitikimą su Dievu.
– Esu girdėjusi ne vieno kunigo komentarą, kad vaikai neturėtų žaisti per Mišias. Ką atsakytumėt teigiantiems, kad vaikas jose turėtų ramiai sėdėti ir stebėti?
– Ši Mišių dėžutė yra ugdomoji priemonė, tiesiogiai vedanti vaiką į liturgiją. Dėžutėje esantys reikmenys padeda jam susikaupti ir dalyvauti, padeda melstis, o ne priešingai – išblaško.
– Stebėdama savo vaiką, atradau, kad su dėžutės modeliukais atkartodamas Mišių eigą jis atranda liturgijos seką, jo galvoje susidėlioja vaizdinė struktūra to, kas vyksta. Kai vaikas įsisąmonina eigą, tuomet jau gali su juo vis daugiau kalbėti apie prasmę. Šv. Mišios yra aukščiausia ir iškiliausia malda, bet kartais ją suprasti, išgyventi tikrai nelengva. Kaip pačiam suprasti ir vaikui perduoti, kas yra šv. Mišios?
– Mažam vaikui reikia mažai žodžių. Pavyzdžiui, Mišių dėžutės priemones tik trumpai įvardijame: „Tai yra taurė“ ir trumpai paaiškiname: „Šv. Mišiose į ją kunigas pila vyną, kuris virsta Jėzaus krauju.“ Tas pats su patena: „Taip vadinasi speciali lėkštelė, į kurią per Mišias kunigas deda duonelę, ir ji virsta Jėzaus kūnu.“ Vaikų santykis su Dievu yra kur kas paprastesnis nei suaugusiųjų. O liturgijos reikmenų modeliukai jam tampa tikri ir padeda ją suvokti. Taip dalyvaujant Mišiose auga vaiko troškimas priimti šv. Komuniją. Jau daugiau kaip metus mūsų dukra kas sekmadienį atsineša savo dėžutę į Mišias, bet tik sekmadienį, kitomis dienomis ji jos nemato, tad per savaitę pasiilgsta.
– Beje, man toje dėžutėje trūksta kai kurių detalių, pavyzdžiui, Šventojo Rašto arba mišiolo, stovo...
– Dėžutėje sudėti svarbiausi reikmenys ir vaikui pradžioje to užtenka. Kitus galima patiems papildyti arba įsigyti. Vaikui augant dėžutė irgi gali pilnėti.
– Tad ši autentiška Mišių dėžutės idėja dar nebaigta, jos reikmenis dar bus galima papildyti. O dėžutę ir jos turinį ar jūs patys gaminate?
– Medines dėžutes užsakome. Mūsų vyresnioji dukra išmoko siūti staltiesėles. Tėtis pamokė vienuolikmetį sūnų gaminti staliukus iš medžio. Aš pagaminu ir aprengiu lėlytes, iš molio nulipdau indelius ir žvakides, o močiutė juos išdega krosnyje. Indai paruošti su natūralia, nekenksminga vaikams molio glazūra. Tėtis yra vadybininkas, tad dėžutės gamyba tapo visos mūsų šeimos verslu. Šitaip kaip šeima atradome mus vienijančią, suburiančią veiklą.
