Ieva Urbonaitė, Lietuvos Caritas
Su sese tyrinėdamos Švedijos miestus neaplenkiame „pavojingųjų“ rajonų. „Svetimųjų getuose“, kur „net policija nevažiuoja“, turim asmens sargybinius – 5 mūsų vaikus. Pakeliui į liūdnai pagarsėjusį Malmės Rosengård kvartalą stebime, kaip palei bėgius musulmonės močiutės sodina daržus. Sienas pranokstanti logika: ką pasėsi, tą ir pjausi.
Migrantų rajone tarp renovuotų daugiaaukščių randame Cronmans väg kiemą, kur Zlatanas Ibrahimovičius vaikystėje žaidė futbolą. Aikštė išklota perdirbtų sportinių batų danga. Prie įėjimo užrašas: „Čia mano širdis. Čia mano istorija. Čia mano žaidimas. Tęskite toliau. Zlatanas.“
Savame rajone, Švedijoje ir visame pasaulyje jis – futbolo žvaigždė. Įspūdingo dydžio Zlatano portretas ant vieno aukščiausių Rosengård daugiabučių – padėka vaikystės rajonui su įkvėpimu čia gyvenantiems siekti svajonių ir pasitikėti savimi. Išsiskyrusių emigrantų vaikui – kurio tėvas bosnis buvo priklausomas nuo alkoholio, o kroatė mama Malmėje dirbo įvairiausius darbus, kad išlaikytų šeimą, – pavyko. Mokykloje buvęs vidutinių gebėjimų, dviračių vagis, šiurkštus gatvės futbolininkas išgarsėjo kaip vienas geriausių savo kartos futbolo puolėjų. Su savo vaikais kalbamės apie žmogų, kuris pasiekęs, sėkmės nepamiršo, iš kur ir kas jis yra. Vaikystėje išgyvenęs baisią stoką 42 metų futbolininkas skiria lėšų labdarai, prisideda prie neturtingų emigrantų vaikų ateities.
Girdžiu: tokių Zlatanų – vienetai. Ir ką panašios išimtys gali prieš nevaldomos migracijos baubus? Norite ekscesų Lietuvoje? Kaip kitaip, jei ne sienomis ir griežta atstūmimo politika, priešiškas valstybes atgrasyti nuo hibridinių atakų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją, Rusijai naudojant pabėgėlius kaip ginklus... Kaip be atgrasymo užkirsti kelią migrantų antplūdžiui į ES valstybes iš nesaugių, ekonomiškai silpnesnių pasaulio šalių? Kaip gintis nuo galimo terorizmo, augant migracijai?
Pabėgėlių krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje išaugino sieną. Tačiau šiapus liko moralinė dilema – kaip migracijos grėsmių akivaizdoje išlikti žmonėmis? Atsakymas nulemia, ar tik vadinamės krikščionimis, ar esame.
Dega namai, o vanduo atjungtas...
Sesuo Viktorija Vodogaitė CC
„2021 metų vasarą pirmieji migrantai kerta Lietuvos sieną. Kai jų skaičius pasiekia dviejų tūkstančių ribą, spaudoje pasirodo pirmosios žinios, jog į mūsų šalį plūstelėjo „nelegalai“, ieškantys patogaus gyvenimo darbščių žmonių sąskaita. Lietuvos teritorijoje pradedamos kurti improvizuotos migrantų sulaikymo stovyklos. Vietos gyventojai jaučia baimę ir vieni kitiems pasakoja apie „juodaveidžius vyrus, atiminėjančius iš senolių bulves“. Caritas šaukiasi savanorių pagalbos, nes valstybinės institucijos nepasiruošusios tokiam žmonių antplūdžiui.
Situacija tokia rimta, kad pasienio darbuotoja Greta M., kurią sulaikymo stovykloje visi vadino mother, neištvėrusi išrėkia: „Atrodo, kad dega tavo namai, o vanduo atjungtas.“ Pasienio žmonės iš pervargusių pamažu verčiami tapti perpykusiais. Solidarumas ir humaniškumas paaukoti ant hibridinio karo aukuro. Vasarą šauliai ir krašto apsaugos savanoriai padėjo paskirstyti drabužius ir apavą pažeidžiamiausioms migrantų grupėms, o vėlyvą rudenį tie patys savanoriai turėjo dalyvauti, kai šunimis ir pykčiu buvo atgrasomi tarpusienyje sniegu klampojantys kurdų vaikai.
32 metų vieniša motina Dila (vardas reiškia„tiesiai iš širdies“) kurdų dialektu pasakoja atėjusi į Lietuvą su 11 ir 4 metų amžiaus dukterimis: „Jis sakė, kad taip mums visiems bus gerai. Ir tada aš supratau, kad jis gavo pinigų, kad jis pardavė Elfesya (11 m.). Aš žinau, jis vėliau ketino parduoti ir mažylę (4 m.). Ir taip ilgiau būti negalėjo. Mes pabėgom.“
Ji yra neraštinga. Buvo apgyvendinta Kazitiškio stovykloje liepos pradžioje. Vaikų teisių specialistai dukart apklausė mergaites. Abu kartus vaikai paliudijo patyrę seksualinę prievartą namuose. Dukart. Nes pirmąjį kartą buvo nekompetentingas vertėjas. Antrąsyk kalbantis išaiškėjo, kad Dila neužpildė prieglobsčio prašymo, nes nemoka rašyti.
Vaikai, pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimo, šioje situacijoje yra neteisėtai kalinamos prekybos žmonėmis aukos. Hibridinio karo aukos. Spalį didžioji dalis pažeidžiamų asmenų buvo perkelta į Ruklą ir Naujininkus. Kasdien vis bandžiau suskaičiuoti, kiek vaikų yra Ruklos pabėgėlių centre ir modulinių namukų teritorijoje. Skaičius nuolat kito, nes rytą ir vakarą vis atkeliaudavo naujų gyventojų su vaikais. Taigi spalio 5 d. vien Rukloje buvo apie 300 kalinamų vaikų. Nelydimų nepilnamečių Rukloje turėjome apie 30. Dar daugiau vienišų paauglių jau trečią mėnesį laukė vaikystę liudijančios ekspertizės ir toliau gyveno nelydimi ir neprižiūrimi suaugusiųjų kalinimo stovykloje Linkmenyse ir kitose migrantų sulaikymo vietose.
Spalio 25-osios rytą man paskambino iš Kybartų, vyrų migrantų kalinimo stovyklos. Socialinė darbuotoja prašė pagalbos jaunuoliams iš Kongo. Du iš jų tą naktį bandė nusižudyti. Tokiu būdu į pabėgėlių krizės sprendimą pakvietėme įsitraukti kitas krikščionių bendruomenes.
Taip pat spalį kartu su Bartu Pauwelsu pradėjome burti mokytojus į savanorių komandą. Tarptautinių mokyklų mokytojai savanoriauja šeštadieniais, užsiima Ruklos mokinukų ugdymu. Nepaisant sudėtingų pandeminių sąlygų, daliai mokytojų pavyko užmegzti pasitikėjimo santykį su nelydimais nepilnamečiais. Bendromis pastangomis šie nelydimi vaikai netrukus keliaus į miesto mokyklas. Kiti centro vaikai (6–17 metų) toliau kalinami be leidimo išeiti iš teritorijos. Valstybė moko juos lietuvių kalbos, likusias žinias turi suteikti mūsų savanoriai.
Ruklos namelių stovykloje pradinukus moko mūsų mokytojas Münir Akın. Visą savaitę pradinukų grupės iš eilės eina į improvizuotą klasę ir joje mokosi matematikos bei kitų dalykų. Šeštadieniais šie padaužos globojami mūsų savanorių iš laikinosios sostinės.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir modulinių namelių stovyklos ikimokyklinio amžiaus vaikai negali niekur išeiti, nes jiems nesudarytos ikimokyklinių įstaigų lankymo galimybės. Šie vaikai šeštadieniais turi pačius ištikimiausius savanorius, kurių dalis dabar yra šioje salėje ir kuriems ši metų tolerancijos žmonių nominacija iš tikrųjų yra skirta. Vis dėlto net geriausi mokytojai, dirbantys kalėjimo sąlygomis, negali pakeisti to, ką kalinimas daro vaikams. Labiau nei mūsų meilės, rūpesčio ir gailestingumo šiems vaikams reikia leidimo gyventi laisvėje.“ (Iš sesers Viktorijos Vodogaitės CC kalbos, pasakytos Vytauto Didžiojo universitete Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“, valdybos sprendimu ją paskelbus 2021 metų Tolerancijos žmogumi.)
Statyti ne sienas, o tiltus
„Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ ( Mt 25, 35–36). Šie žodžiai skamba kaip nuolatinis priminimas atpažinti migrantą ne tik kaip pagalbos reikalingą brolį ar seserį, bet ir kaip patį Kristų, beldžiantį į mūsų duris“, – popiežius Pranciškus priminė pasitinkant 2023 m. Pasaulinę migranto ir pabėgėlio dieną.
Siekdami garantuoti, kad kiekvienu atveju migracija būtų laisvo apsisprendimo vaisius, esame pašaukti kuo labiau gerbti kiekvieno migranto orumą. Šventojo Tėvo žodžiais, tai reiškia būtinybę kuo geriau lydėti ir valdyti migracijos srautus, statyti tiltus, o ne sienas, plėsti saugios ir reguliarios migracijos kanalus: „Kad ir kur nuspręstume kurti savo ateitį, gimtojoje šalyje ar kitur, svarbu, jog ten visada būtų bendruomenė, pasirengusi priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti visus be skirtumų ir nepaliekant nė vieno nuošalyje.“
Deja, faktiškai sunkiai sekasi šiuo kvietimu vadovautis net ir mums, dar visai neseniai nelegaliai dirbusiems turtingesnėse šalyse; bandžiusiems įveikti geležinę uždangą; už laisvę mokėjusiems įkalinimu svajonių valstybėse, į kurias veržėmės, kuriose patys buvome benamiai, prekybos žmonėmis aukos. Buvome šelpiami ir palaikomi gailestingų žmonių, gelbėjami nevyriausybinių organizacijų. Pagauti kaip nelegalai buvome deportuojami. Net parskraidinami lėktuvais. Ne tik padėjome likimo broliams bei sesėms, bet ir naudojomės naujai atvykstančiųjų pažeidžiamumu. Siuntėme perlaidas Lietuvoje likusiems artimiesiems. Kai kas jau gauname ten užsidirbtas „vakarietiškas“ pensijas.
„Laimingųjų klube“
Prasidėjus plataus masto agresijai prieš Ukrainą, ypač po nesuvokiamų barbarybių Mariupolyje, Irpinėje, Bučoje, vėl teko „matuotis“ benamystę. Svarstymai, kur reiktų glaustis, iš ko gyventi su vaikais pasitraukus į saugesnes šalis, kėlė siaubą net būnant visateisiais „laimingųjų klubo“ nariais.
Laisvas judėjimas Šengeno zonoje ir narystė Europos Sąjunga mums neleis patirti apgręžimo politikos, kuri po debatų Europos Parlamente keičiama apgręžiamųjų nenaudai. Nes „laimingųjų klubas“ ankštas, o norinčių į jį patekti – daug.
EP sugriežtinta migracijos politika Lietuvoje net ir kai kurių krikščionių kritikuojama kaip nepriimtina. Diskutuojama, kad gal geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų „solidarumo“ įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. Brangu, bet bent jau nereikės žiūrėti į akis Zlatanams, Diloms, juolab – pabėgėlių vaikams, kurių neapkaltinsi, neva patys pasirinko būti stumdomi nuo sienos prie sienos.
„Caritas Europa“ kreipėsi į vyriausybes
„Caritas Europa“ kreipėsi į ES šalių vyriausybes, įspėdamas, kad Migracijos ir prieglobsčio paktas gali daryti neigiamą poveikį tūkstančiams žmonių, mat naujosios taisyklės riboja prieigą prie apsaugos labiausiai jos reikalingiems.
„Naujajam migracijos paktui nepavyko tinkamai reformuoti Dublino sistemos, pagal kurią kiekviena ES šalis, į kurią pirmą atvyksta prieglobsčio prašytojas, tampa atsakinga už prieglobsčio prašymo priėmimą. Naujosios taisyklės remiasi sudėtingu solidarumo mechanizmu. Pagal jį, ES šalys narės gali mokėti tam tikrą mokestį, kuris leistų prieglobsčio prašytoją perkelti į kitą šalį. Tačiau šis mokestis nekompensuos padidėjusios atsakomybės šalia išorinių ES sienų esančioms šalims“, – konstatuoja „ Caritas Europa“.
Paspartinta prieglobsčio suteikimo ar grąžinimo pasienio procedūroms tvarka siekiama apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimą toliau ES ir palikti juos šalyse, į kurias jie atvyko pirmiausia. Problema, kurią akcentuoja Caritas , kad tai lems daugybę sulaikymų, taip pat ir šeimų bei vaikų. Žmonių priėmimo procedūros bus skubotas, apsauga – itin ribota. Pasienio šalyse augs įtampa.
Europos Caritui klausimų kelia ir nauja prieglobsčio prašytojų atrankos sistema. Ypač dėl diskriminuojančio rasinio profiliavimo. Išplėtus „saugios trečiosios šalies“ sampratą tikimasi, kad daugiau žmonių bus grąžinami į tranzito šalį, pvz., į Tunisą. Tokiu būdu prieglobsčio teikimo atsakomybę siekiama perkelti ne ES šalims ir padidinti grąžinamų asmenų skaičių.
Vyriausybėms skirti dveji metai pasiruošti įgyvendinti naująjį Migracijos paktą, taigi „Europos Caritas“ ragina politikus:
• pasisakyti prieš masinius sulaikymus pasienyje;
• sukurti orias pabėgėlių ir migrantų priėmimo sąlygas (tarp kurių – ir reikalinga medicininė bei teisinė pagalba);
• leisti nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiauti su prieglobsčio siekiančiais žmonėmis;
• į procesus įtraukti ES prieglobsčio agentūrą, Europos Komisiją;
• pavesti nuolatinį stebėjimą vykdančioms institucijoms reaguoti į pažeidimus ir taikyti sankcijas vykdantiems neteisėtą veiklą ar nesilaikantiems ES teisės aktų.
„Nuo 2014-ųjų Viduržemio jūroje žuvo per 30.000 žmonių. Jei norime, kad ES liktų ištikima savo vertybėms, tai turi keistis. Prieiga prie sąžiningų ir orumą užtikrinančių prieglobsčio procedūrų, žmonių priėmimas yra reikiamų sprendimų dalis“, – sako „ Caritas Europa“ Prezidentas monsinjoras Michaelis Landau, pabrėždamas, kad žmonėms reikalingi papildomi saugūs maršrutai, leidžiantys judėti, dirbti ir gyventi saugiai bei oriai.
Precedento neturintis solidarumas karo pabėgėliams iš Ukrainos parodė, ką gali stipri politinė valia ES. Plačiai atvertos širdys ir namų durys tūkstančiams karo pabėgėlių iš Ukrainos buvo gyvas liudijimas, kaip Lietuvos žmonės gali susitelkti atjausdami ištiktus bėdos. Belieka nerūšiuoti pabėgėlių ir migrantų dėl skirtumų, kurių nė vienas nepasirinkome – vietos ir sąlygų gimti, kalbos ar odos spalvos.
Pirmą kartą Lietuvoje – Pabėgėlių savaitė
Birželio 13–20 d. pirmą kartą Lietuvoje minint Pabėgėlių savaitę nevyriausybinės organizacijos kvietė visuomenę švęsti pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių žmonių indėlį, kūrybiškumą bei atkaklumą. Nemokamuose renginiuose buvo galima sutikti įvairių kultūrų žmonių. Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos centre birželio 14-ąją surengta atvirų durų diena – prisistatymas, pietūs kartu su bendruomene, rytietiškos baklavos gaminimo ir menų dirbtuvės bei tradicinė afrikietiška kavos ceremonija su užkandžiais ir koncertu. Kaip sakė šventės dalyviai, gyvi susitikimai naikina išankstines nuostatas ir griauna sienas, trukdančias susitikti veidas į veidą su kitokiu kitu.
Pabėgėlių krizė augina sienas. Tačiau šiapus lieka moralinė dilema – kaip migracijos grėsmių akivaizdoje išlikti žmonėmis? Atsakymas nulems, ar vadinsimės krikščionimis, ar jais būsime.
Akivaizdu, kad sienos – bejėgės prieš klimato kaitą, skurdą, karus ir kitas negandas, nuo kurių bėga žmonės. Todėl ne sienas, o tiltus kviečia tiesti popiežius Pranciškus, visų pirma akcentuodamas taikaus ir oraus gyvenimo savame krašte sąlygą bei teisę laisvai pasirinkti – keliauti ar pasilikti.
John Simitopoulos / unsplash.com asociatyvi nuotrauka
Statistika iš 2023 metų migracijos metraščio, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys:
Užsieniečiai sudaro apie 7,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Metų pradžioje leidimus laikinai gyventi šalyje turėjo 199 239 žmonių, o leidimus nuolat gyventi – dar 22 609 kitų šalių piliečių.
* * *
Iš 793 užsieniečių, 2023 m. gavusių valstybės socialinę pagalbą ir apgyvendinimo paslaugas Pabėgėlių priėmimo centre, buvo 31 nelydimas nepilnametis: 8 iš Irano, 5 iš Sirijos, 4 iš Afganistano, po 3 iš Ukrainos, Somalio ir Jemeno, po 1 iš Etiopijos, Gambijos, Gvinėjos, Irako, Siera Leonės.
* * *
Užsienio piliečių,kuriems per praėjusius metus neleista įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, skaičius siekė 4 275. Daugiausia – iš Baltarusijos (1 734), Rusijos (1 649), Ukrainos (167), Uzbekistano (159), Kirgizijos (99), Sakartvelo (96), Kazachstano (95), Tadžikistano (66) ir kt..
* * *
2023 m. priimtas 2681 sprendimas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dažniausios priežastys:
• galima grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 171);
• neatitinkantys tikrovės duomenys, rimtas fiktyvios santuokos įtarimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (679);
• laiku nepateikti prašymą pagrindžiantys duomenys (315);
• neatitinka sąlygų leidimui gyventi Lietuvoje (282);
• darbdavys ar priimančioji įmonė bausti dėl užsieniečių įdarbinimo ir kt. tvarkų pažeidimus (74);
• nėra pagrindo išduoti leidimą dėl humanitarinių priežasčių ar asmuo įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą (66) ir kt.
* * *
Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje, į Lietuvą ir toliau atvyksta karo pabėgėliai iš šios šalies. Praėjusių metų II pusmetį atvyko 4 940 dėl karo iš Ukrainos pasitraukusių pabėgėlių, I pusmetį užregistruoti 7 997 žmonės. 2022–2023 metais Lietuvoje registruotų Ukrainos karo pabėgėlių skaičius siekė 72 496.
* * *
2023 m. II pusmetį kiek padaugėjo užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje (313). Beveik pusę tokių prašymų (150) pateikė Baltarusijos piliečiai. Per I praėjusių metų pusmetį gauti 262 prašymai suteikti prieglobstį.
* * *
Užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičius pagal pilietybę 2024 m. pradžioje:
Airijos 123, Afganistano 342, Albanijos 117, Alžyro 81, Andoros 3, Angolos 4, Antigvos 1, Argentinos 48, Armėnijos 459, Australijos 73, Austrijos 37, Azerbaidžano 3 833, Baltarusijos 62 165, Bangladešo 379, Bahreino 2, Belizo 1, Belgijos 116, Benino 2, Bosnijos ir Hercegovinos 9, Botsvanos 2, Brazilijos 147, Bolivijos 5, Bulgarijos 203, Burundžio 4, Butano 1, Čekijos 32, Čilės 16, Danijos 154, D. Kongo 31, Dominikos 3, Dominikos r. 2, Dramblio Kaulo Kranto 7, Egipto 327, Ekvadoro 21, Eritrėjos 54, Estijos 176, Etiopijos 7, Filipinų 487, Gambijos 2, Ganos 121, Graikijos 97, Gvatemalos 6, Gvinėjos 2, Haičio 1, Hondūro 16, Honkongo 2, Irako 65, Irano 321, Indonezijos 53, Indijos 4 668, Islandijos 36, Ispanijos 378, Italijos 612, Izraelio 730, Jamaikos 4, Japonijos 66, JAV 792, Jemeno 22, Jordanijos 40, Jungtinės Karalystės 818, Juodkalnijos 14, Kambodžos 10, Kamerūno 322, Kanados 123, Kazachstano 3 116, Kenijos 44, Kinijos 417, Kipro 49, Kirgizijos 6 205, Kroatijos 43, Kolumbijos 92, Komorų 1, Kongo 5, Kosovo 10, Kosta Rikos 14, Kubos 17, Latvijos 1 259, Laoso 2, Lenkijos 794, Lesoto 1, Libano 206, Liberijos 6, Libijos 10, Lichtenšteino 1, Liuksemburgo 3, Madagaskaro 7, Malaizijos 17, Malavio 2, Maldyvų 1, Maltos 24, Maroko 213, Mauricijaus 6, Meksikos 145, Mianmaro 5, Moldovos 1 361, Mongolijos 12, Mozambiko 3, Namibijos 6, Nepalo 234, Nigerijos 641, Nikaragvos 4, Nyderlandų 209, Norvegijos 129, N. Zelandijos 24, Omano 3, Pakistano 926, Palestinos 11, Panamos 5, Paragvajaus 3, Peru 37, Pietų Afrikos Respublikos 41, Pietų Korėjos 39, Pietų Sudano 8, Portugalijos 176, Prancūzijos 486, Ruandos 11, Rumunijos 465, Rusijos 15 888, Sakartvelo 2 019, Salvadoro 8, Saudo Arabijos 4, Senegalo 3, Serbijos 62, Siera Leonės 1, Singapūro 7, Sirijos 364, S. Kristoferio 1, Slovakijos 56, Slovėnijos 15, Somalio 10, Sudano 16, Suomijos 133, S. Vinsento 1, Šiaurės Makedonijos 29, Šri Lankos 346, Šveicarijos 38, Švedijos 349, Tadžikistano 5 701, Tailando 132, Taivano 15, Tanzanijos 4, Togo 4, Trinidado ir Tobago 4, Tuniso 57, Turkijos 1 915, Turkmėnistano 46, Ugandos 18, Ukrainos 86 352, Urugvajaus 5, Uzbekistano 8 253, Vanuatu 4, Venesuelos 93, Vengrijos 73, Vietnamo 249, Vokietijos 902, Zambijos 3, Zimbabvės 41, be pilietybės 2 283, iš viso 221 848
