Tėvas Antanas Saulaitis SJ
unsplash.com nuotrauka
Balandžio intencija: „Melskimės, kad kuo plačiau skleistųsi nesmurtinė kultūra ir tiek valstybės, tiek atskiri piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų.“
Suomijos pietuose, XIV–XV amžiaus bažnyčiose (labai gražiose) viename šone – zakristija, o kitame ginklų saugykla. Šalia miškuota, vilkai ir meškos, gal ir žulikai, tai atvykstantys į pamaldas įeidavo pro šoną, pakabindavo, palikdavo savo ginklus bei šarvus prieškambaryje.
O maždaug prieš 60–70 metų viename Irako kaime susikirto dvi šeimynos ir jų šalininkai. Katalikai, chaldėjų apeigų, kalbantys Jėzaus laikų aramėjų kalba, susirinko į Mišias. Kunigas pamokslu stengėsi raminti įkaitusią minią, skatinti santarvę, susitaikymą. Atrodo, muštynių pavojus sumažėja. Kažkurioje vietoje kunigas iškelia rankas Viešpatį šlovinti ar Dievo šauktis, ir iš po jo drabužių išslysta riestas durklas, nudarda ant grindų. To tik ir trūko – visi po skvernais, rankovėse, už diržo ir dar kur turėję traukia durklus, skimitarus, kardus ir kitus ginklus. Bažnyčioje – tiesos ir meilės trokštančių muštynės.
Būdavo, pasakojama, kad Anglijoje policininkai nenešioja šaunamojo ginklo, tik kietą lazdą, kuria galėdavo pabelsti į šaligatvį ir taip sukviesti kitų teisėsaugos pagalbą sudėtingu atveju (kai neturėdavo radijo ar telefonėlio). Priežastis – prielaida, kad ginklas pakelia ginklą.
Smurto atsižadanti krikščioniška menonitų šaka atsisakydavo tarnauti kariuomenėje. Ilgainiui išvystė visuomeninę, švietėjišką ir socialinę veiklą, mažinančią skurdą, ugdančią teisingumą ir bendradarbiavimą, tuo ir vengdami prievartos, karingumo, „smulkaus“ smurto. Siekdami Kristaus pavyzdžiu sėti ramybę ir taiką, nors patys nukentėtų ar būtų nuvertinami ir išjuokiami.
Matome visokių demonstracijų, įsimintinų dėl piliečių drąsos su gėlėmis rankose stovėti priešais ginkluotą kariuomenę ar pareigūnus, kaip Tiananmeno aikštėje tanką sulaikantis vienišas žmogus, kaip ir mūsiškiai Sausio 13-ąją.
Nesmurtinė kultūra grindžiama Jėzaus skelbiamais ir savo gyvenimu liudijamais Palaiminimais (Mt 5, 1–12), kuriuos stengiamasi įgyvendinti visų pirma šeimose ir mažose bendruomenėse, skleidžiant taikdarystės uždavinio spindulius vis platyn, kad taptų viena kaimenė su vienu Ganytoju.
