Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Spalio intencija : „Melskimės, kad Evangelijai ištikima ir drąsi ją skelbti Bažnyčia, gyvenanti sinodiškumu, būtų solidarumo, brolystės ir atvirumo bendruomenė.“
Esama pareigų, kurioms labai tinka uogautojos, grybautojai, pastebintys, ko kiti nemato ar tik kur kas vėliau pastebi. Štai ne taip seniai, prieš 56 metus JAV vyko Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas su studijų savaite (120 dalyvių), stovykla (dar 300 daugiau) iš 17 šalių, penkių žemynų. Vienam pareigūnui buvo pavestas uždavinys stebėti dalyvius ir pasirūpinti tais, kurie nedrįsta, yra nusiminę, atrodantys vieniši, išsiblaškę, susirūpinę. Visada salėje, ratelyje, renginyje, diskusijose stebėti pakraščius, tuščias kėdes, vangiai dalyvaujančius, juos kalbinti, įtraukti.
Kartą toks žmogus įpranta beveik dvi savaites stebėti, o dar svarbiau – išvis pasirūpinti, kad visiems būtų jauku, gera ir kad dalyviai turėtų galimybę prisidėti, įsitraukti. Toks žmogus šiuos įgūdžius ir toliau pritaiko bet kokiomis sąlygomis ir vietose, įskaitant savo bažnyčioje, parapijoje, bendruomenėje, draugijoje, ansamblyje ar bet kur, kur tai būtų. Grybauti, uogauti, kad visi būtų vis labiau viena, kartu, bendrai, savo valia ir savo pastangomis vienytis ir laikytis.
Būna gyvų parapijų, kurių svetingumo tarnyba pasitinka ateinančius į pamaldas sekmadienį, į laidotuves, kitokius renginius, kaip koncertai ar pokalbiai. Pasveikina, pasiūlo patogią vietą su vaikučiais, kur daugiau erdvės, kilimėlis, pagalvės, piešimo priemonės, dar kita pagalba jaunai šeimai. Padeda ratukuose žmogui pravažiuoti ar tuodu laipteliu pakilti su ramentais. Paduoda Mišių ar giesmių lapelį, programėlę. Nurodo laisvesnę vietą ar atsako į ateinančiųjų klausimus, kur pasidėti kažką atsinešta ar nueiti, jei labai reikia. Taip ir išlydi geru žodeliu, šypsniu, pranešimu apie būsimą renginį ar pamaldas.
Ne visur labai bendruomeniška, bet siekis ir malda šį mėnesį yra pagarbus ryšys su visais – svetingas kaip Jėzus, keliaudamas Galilėjoje ar Judėjoje su savo mokinėmis ir sekėjais, mokydamas, rodydamas, bendraudamas, dalydamasis duona ir žuvimi, rūpesčiais ir laimėtais atitolusiais, nedrąsiais, sužeistais. Visur solidarumas, atspindintis Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, solidarumą, širdies vienybę su žmogumi, žmonija, su kiekvienu, kiekviena – ir vis burdamas juos, tai yra mus, į savo šeimyną, Bažnyčią, kitų žmonių labui.
