Tėvas Mindaugas Malinauskas SJ
Silvijos Knezekytės nuotrauka
Popiežiaus maldos intencija sausiui: „Melskimės, kad malda su Dievo Žodžiu būtų maistas mūsų gyvenimui, vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir padėtų kurti broliškesnę ir misionieriškesnę Bažnyčią.“
Kai pirmą kartą jaunystėje bandžiau perskaityti Naująjį Testamentą, nes kažkas sakė, kad tai labai svarbu, tai iš viso skaitymo nieko mano galvoje neliko, tik įstrigo vienas ryškus dalykas – Jėzus tikrai mirė ant kryžiaus. Vaikystėje mane auklėjo dievobaimingai: yra dangus, yra ir pragaras – jei nori dangaus tenai ir sėkmės čia, reikia melstis ir gerbti šventus dalykus ir neprisidirbti kažko per daug, kitaip nesiseks ir galiausiai pateksi į pragarą. O dabar – dar kryžius, o tai jau rimta. „Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1, 18). Vėliau, jaunų tikinčiųjų draugų pagalba žengiant sąmoningesniu tikėjimo keliu, perskaityti Dievo žodžiai tiesiog skambėjo širdyje ir kasdienybės įvykiuose tarsi patvirtindavo, kad tai, kas parašyta, iš tiesų ir vyksta. Iš to kilo džiaugsmas ir padrąsinimas tikėti ir labiau pasitikėti. Kuo toliau, tuo labiau, nors per visą gyvenimą vargu ar esu perskaitęs visą Bibliją nuo pradžios iki galo, nors ir bandžiau. Vis dėlto Dievo žodis man yra orientyras, paguoda, jėga ir dvasinio gyvenimo maistas: „Gavęs tavo žodžius, juos ryte prarijau; tavo žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę, nes aš tapau tavo, Viešpatie, Galybių Dieve!“ (Jer 15, 16).
Iš tiesų Dievo Žodžiu viskas buvo sukurta, viskas Juo ir palaikoma, atperkama ir apvaloma, juo viskas ir bus išbaigta amžinam gyvenimui. Dievo Žodžiu Bažnyčia laikosi, semiasi visų malonių vadovavime, mokyme, sakramentuose. Dievo Žodis kiekvienam teikia gyvybę, šviesą ir kviečia gyventi teisingą ir šventą gyvenimą. „Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 101).
Iš ko galime būti tikri, kad Biblijoje surašyti žodžiai ir yra veiksmingi mano gyvenimui? Pats Dievo Žodis tai patvirtina, ir juo pasitikint vyksta tai, apie ką jie kalba: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hbr 4, 12) ir „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui (2 Tim 3, 16–17). Parašytas pažadas: „Pats VIEŠPATS eina pirma tavęs. Jis bus su tavimi, nepaliks tavęs vieno ir neapleis. Nebijok ir neišsigąsk!“ (Įst 31, 8). Ir „kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs nepraris“ (Iz 43, 2). O ar tikrai man jie skirti, gal kam nors geresniam? Vis tik „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus“ (Apd 10, 35). Jei Dievas galingais ir meiliais žodžiais buvo palankus savo Sūnui Jėzui, Marijai, šventiesiems ir pranašams, nešališkai taip pat kalba ir man, ir tau.
Tai tegul malda su Dievo Žodžiu tampa vieta, kur pats Kristus maitina mūsų gyvenimą ir stiprina viltį, taip reikalingą kiekvienai bendruomenei. Iš šio Gyvojo Žodžio semkimės jėgos keliauti su Bažnyčia, kurioje meilės brolystė ir susitaikinimo misija būtų nuostabi kasdienė tikrovė.
