Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Rugsėjo intencija : „Melskimės, kad visi drąsiai rinktumės santūrų bei aplinką tausojantį gyvenimo būdą ir džiaugtumės jaunais žmonėmis, kurie drąsiai tam pasiryžta.“
Arkivyskupijos parapijų dviejų dienų konferencijoje, skirtoje vadovaujantiems, begalės pokalbių, seminarų, mokymų, pasitarimų. Pasidaliname, kas, kur, kuo daugiau išgirdome, ką pažinome. Lietuvių kilmės moteris pristato parapijų jaunimo projektus. Nenuostabu, kad pradeda nuo savosios parapijos ir prie pat bažnyčios sekmadieniais matomo jaunimo sodelio – daržo. Negi čia modernios sielovados užsiėmimas mokyklinio amžiaus parapiečiams?
Pasirodo, ne tik čia, bet ir daug kur mokyklos, įstaigos, parapijos, visuomeninės organizacijos turi daržus, pvz., miestų tuščiose vietose didmiesčio vaikams, jaunimui, šeimoms. Tas lėtas, apmąstytas ir rūpestingas sodelio darbas kaip tik ugdo santūrų solidarumą arba iš solidarumo santūrų gyvenimą, susietą su kitais žmonėmis.
Gi žmonės taip gyvena tūkstantmečius, darniai vartodami gamtos dosnumą ir sergėdami jos gyvybingumą. Amazonijos džiunglėse sugyvena amžius, neniokoja, o tartum svarstyklės išlaikydami pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus poveikio. Kažkada tai pasikeitė. Buvo tokia srauni upė, kurios jėga pasinaudojo vario gamyklos, rūgštis išleisdamos be jokių suvaržymų, taip, kad užtruko dešimtmečius, kol savanoriai išvalė net po akmenį, atsirado žuvų ir visa paupio ekologija.
Pasirodo, šio mėnesio maldos intencija ragina ne Dievą veikti, bet mus pačius tapti atsakymu į savo maldingus troškimus – santūrią ir gamtai palankią gyvenseną. Viso to reikės žmonijos ateičiai, kai 80 proc. nesunaudotų žemės išteklių yra visų žemynų čiabuvių saugomose žemėse, gamtos draustiniuose, jūros sergimų plotų apimtyje.
Daugelis atsimins prieš keletą metų švedės Gretos Thunberg pasakytus žodžius Jungtinėms Tautoms: „Ar jums ne gėda mūsų ateitį užkirsti visu tuo žemės niokojimu?“ Suaugusieji piktinosi, kad gimnazistė penktadienį nelanko pamokų. Pirma turi mokytis, lavintis, kad taptų tokia, kaip tie, kurie teršia gamtą, netramdo savo gobšumo ir dar išgyvena, kai kas nors skundžiasi dėl aplinkos taršos ir skriaudos, žemės išteklių naikinimo.
Tas prieš tai minėtas darželis prie Mergelės Marijos parapijos bažnyčios – labai geras simbolis kuklių, sutartinių pastangų sąmonei ugdyti ir įgūdžiams lavinti. Kiekvieną sekmadienį šimtai ar tūkstančiai parapijiečių mato keliasdešimties jaunuolių dedamas pastangas čia pat augantiems vaisiams, prie bažnyčios varpinės pavėsyje, su suoliuku močiutėms, daržovių ar gėlių pavadinimais, savo rankų darbo puošmenimis. Į Derliaus šventę metų ketvirčio – rudens dienomis suneš pintines daržo, auginančio sąmoningas ir atsakingas kartas.
