Tarp nuodėmės, teisės ir pareigos

Apaštalo Pauliaus Laiške romiečiams galime rasti pasakymą, kad kiekviena „valdžia iš Dievo“. Ištraukiant šias Šventojo Rašto eilutes iš konteksto ir turint prieš akis mūsų tautos istoriją ne vienam gali kilti visiška prieštara... Taip pat keletas valdžių istorijoje buvo prieš Dievą, ir krikščionys joms priešinosi. Tos blogosios valdžios drausdavo arba įsakmiai liepdavo. Jos tiesiog neigė Dievo buvimą, o jų įsakymai, įstatymai ir veiksmai buvo nukreipti prieš gyvybę, laisvę, orumą. Juk nesunku atskirti...

Šiais laikais viskas komplikuota. Valdžia nebedraudžia ir nebeliepia, tačiau leidžia ir įteisina visa, kas yra prieš žmogaus gyvybę, jo laisvę ir orumą. Pasinaudojęs ar nepasinaudojęs tomis teisėmis, nenusikalsi prieš valdžią. Tačiau pasinaudojęs – Dievui nusidėsi. Ir tai jau tavo, o ne valdžios reikalas. O jeigu nutylėsi, kai kiti nusideda? O jeigu vėl per rinkimus ne tuos išsirinksi? O jeigu aktyviai protestuosi? Nusidėsi, būsi juokingas ar gausi teistumą?

Klausiate, kuo čia dėta medicina ir sveikatos reikalai? Kontracepcija ir abortas, gimdymas ne ligoninėje ir Cezario operacija be medicininių indikacijų, paliatyviųjų pacientų gaivinimas ir užsispyrėliškas gydymas, negaivinimas ir eutanazija, gyvūnų skiepijimas ir atsisakymas skiepyti vaikus, nevaisingumo problemos sprendimas, gyvybę pradedant dirbtinai ar naudojantis surogatine motinyste, galimybė koreguoti genetinę informaciją, lyties keitimo medicininės procedūros, elgesio sutrikimų gydymas ir lytinių sutrikimų negydymas, šeimos kaip tinkamiausios vaikui vystytis aplinkos apibrėžimas, epidemijų valdymas. Norėdami išvardysite dar tiek pat problemų, kur teisinis reglamentavimas ne visuomet vienareikšmis moralės ar amžinojo gyvenimo perspektyvoje.

Sukonstravome, įteisinome ir reglamentavome medikamentinį abortą. Trys gydytojai, kurie – už gyvybę, recepto nerašys, tačiau ketvirtas, kuriam dzin, išrašys. Ir nueis su tuo receptu ta šeima į vaistinę (motina ir vaikas juk jau šeima? O gal vaikas, kol neturi asmens kodo, dar ne žmogus?). O ten prie langelio dirba provizorė, kuri – už gyvybę. Parduodama tą tabletę ji mirtinai nusidės. Išrišimo taip paprastai negaus, nes tai nuodėmė, per kurią atskiriama nuo Bažnyčios. Tačiau neparduodama tablečių neteks darbo. Visoje farmacijos sistemoje visoje Lietuvoje. Europinė duomenų apsauga čia neveikia. Gydytojai turi šiokią tokią teisinę apsaugą dėl atsisakymo teikti paslaugas prieš įsitikinimus. Tačiau provizoriai, sesutės (dabar vadiname slaugytojomis / slaugytojais) ir jų padėjėjos / padėjėjai – ne.

ELTA pranešė, kad Prancūzija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, savo konstitucijoje įrašiusia teisę į abortą. 72 parlamento nariai balsavo prieš. Viso Senate ir nacionalinėje asamblėjoje posėdžiauja 925 išrinktieji. Sprendimą deputatai sveikino plojimais stovėdami. Prezidentas didžiavosi.

Lietuvos higienos institutas skelbia sveikatos statistiką iki 2022 metų.

Neturiu gerosios žinios pabaigai. Valstybės ir valdžios Vakarų civilizacijoje, atrodo, nėra už gyvybę. Patys išmirštame ir sąmoningai negimdome. Riba sveikatos sistemoje tarp nuodėmės, teisės ir pareigos labai slidi. O moralinės teologijos ir medicinos etikos autoritetų balselis čia menkai girdimas. Suprantame, kad tai, kas techniškai įmanoma, nebūtinai privaloma daryti, nes gali būti nemoralu. Arba net bedieviška. Tačiau esame nesuvaldomai smalsūs, todėl neišvengiamai pabandysime. Jei ne mes, tai kokie nors blogiukai – kiti. Juk atominę bombą irgi išbandėme… Todėl jau keletą metų atkakliai meldžiu vilties sau ir visiems, kurie balandžio mėnesį mini Gyvybės dieną.