Kunigas Artūras KAZLAUSKAS
Netikėta naujiena! Popiežius Pranciškus vėl visus nustebino 2020-ųjų gruodžio 8-ąją paskelbęs Švento Juozapo metus, kurie tęsis iki š. m. gruodžio 8-osios. Sukanka 150 metų, kai Juozapas buvo paskelbtas Visuotinės Bažnyčios globėju. Kaži, ar tik šios sukaktis paskatino mūsų Pranciškų? Kaži, ar daugelis Juozapą priskirdavome prie svarbiausių mūsų tikėjimo asmenų?..
Metai skelbiami popiežiaus apaštališkuoju laišku Patris Corde – „Tėvo Širdimi“. Būtent taip Juozapas mylėjo savo įsūnytąjį Jėzų. Juozapas mums siūlo ne aiškinantį, o priimantį dvasingumą. Būtent per šį priėmimą ir susitaikymą įmanoma nujausti didesnę istoriją ir gilesnę prasmę.
Juozapas nėra pasyviai susitaikęs vyras. Jis drąsus ir stiprus herojus. Ir mes priėmimu parodome turį tvirtumo dovaną, ateinančią iš Šventosios Dvasios. Tik Viešpats gali duoti jėgų priimti tokį gyvenimą, koks yra, ir suteikti erdvės mūsų egzistencijos prieštaringumams, netikėtumams, nemalonumams. Dievas sakė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok“ (Mt 1, 20). Jis tai kartoja ir mums: „Nebijokite!“ Būtina atsikratyti baimės bei nusivylimo, be ištižėliško pasidavimo leisti vykti tam, ko nepasirinkome, bet kas vis dėlto yra. Šitaip priimamas gyvenimas įveda į mums nesuprantamą, nes kol kas paslėptą, prasmę.
Priimantis Juozapas mus kviečia priimti visus be išimties, ir tokius, kokie yra. Ypač svetingi turime būti silpniausiems. Dievas pasirenka tai, kas silpna (plg. 1 Kor 1, 27), nes yra „našlaičių tėvas ir našlių gynėjas“ (Ps 68, 6). Priimti gyvenimą ir kitus, priimti apleistus, silpnus ir vienišus vaikus taip, kaip Juozapas, Marijos ir Kūdikio sargas, Bažnyčios globėjas.
Atrodo, per mažai pažįstame šį tylųjįišgelbėjimo istorijos herojų, o jis krikščionims yra vienas esminių. Juozapo asmenį kaip lobį Bažnyčia atranda vis iš naujo.
Apmąstyti jį ir dalyvauti Šv. Juozapo metuose esame kviečiami su „bet kokią nuodėmę atmetančiomis sielomis“. Apaštališkoji penitenciarija paskelbė dekretą, nurodantį šių metų visuotinių atlaidų sąlygas. O jos įprastos: sakramentinė išpažintis, eucharistinė Komunija, malda popiežiaus intencijomis.
Tarp įvairių dekrete vardijamų visuotinių atlaidų sąlygų minimos rekolekcijos, skirtos apmąstyti Juozapo asmeniui, ir bent 30 min. trukmės „Tėve mūsų“ meditacija. Juozapas yra galingas ir kupinas vilties – pavyzdys autentiško tikėjimo vyro, kviečiančio atgaivinti sūnišką santykį su Tėvu, atnaujinant ištikimą maldingumą, leidžiantį įsiklausyti, įsijausti ir sąmoningai priimti Dievo valią.
Atliekantieji gailestingumo darbus kūnui ar sielai taip pat gaus visuotinių atlaidų dovaną, nes Evangelija šventąjį Juozapą vadina teisiuoju. Jis mus skatina iš naujo atrasti tylos vertę, išmintingai ir ištikimai atliekant kasdienes pareigas. Juozapas mums duoda teisumo dorybės pavyzdį, skatinantį paklusti Dievo įstatymui – gailestingumo įstatymui.
Visuotiniai atlaidai teikiami šeimų nariams ir sužadėtiniams, kartu kalbantiems Rožinio maldą. Juozapas yra Šventosios Šeimos globėjas, Mergelės Marijos vyras ir teisinis Jėzaus tėvas. Krikščionių šeimos turi semtis tos pačios artumo, meilės ir maldos dvasios, kuria dalijosi Nazareto šeima.
Šie atlaidai teikiami kasdienį savo darbą atiduodantiems Juozapo Darbininko globai ir besimeldžiantiems už oraus darbo galimybę kiekvienam žmogui. Juk Evangelijoje Jėzus yra vadinamas „dailidės sūnumi“ (plg. Mt 13, 55).
Atlaidų malonė teikiama tikintiesiems, kurie kalba Šv. Juozapo litaniją ar kurią nors kitą maldą jo užtarimu, melsdamiesi už persekiojamus krikščionis. Dievas yra ten, kur žmonėms gresia pavojai, kur kenčia atstumtasis ir apleistasis. Tai liudija Šventosios Šeimos bėgimas į Egiptą.
Visuotiniai atlaidai teikiami kiekvienam kalbančiam bet kurią Bažnyčios patvirtintą Juozapui skirtą maldą kovo 19-ąją ir gegužės 1-ąją, kiekvieno mėnesio 19 dieną ir kiekvieną trečiadienį – tradiciškai Juozapui skirtą dieną.
Šiandienės pasaulio kančios akivaizdoje visuotinių atlaidų malonėmis apdalijami ir ligoniai bei seneliai, taip pat visi, kurie negali palikti namų. Jiems tereikia atlikti kurį nors maldingą veiksmą Juozapo garbei, pasitikint Dievu ir Jam aukojant savo skausmus ir asmenines gyvenimo negandas.
„Tėvo širdimi mylėjęs“, – primena Pranciškus mylintį, švelnų, klusnų, priimantį, kūrybingą, darbštų ir kuklų tėvą Juozapą. Popiežius taip pat primena, kad Bažnyčios globėju šventasis Juozapas vadinamas nuo 1870 m., darbininkų globėju – nuo 1955 m., Atpirkėjo globėju – nuo 1989 m., o nuo neatmenamų laikų – laimingos mirties globėju. Tegloboja Dievo šlovei!
