Vijoleta Vitkauskienė
pexels.com nuotrauka
Kas svajoja tapti uošviais? O kas– seneliais? Dažnai antro nėra be pirmo, tačiau seneliai mūsų vaizduotėje paprastai iškyla maloniais prisiminimais, o uošviai yra nepakeičiami sarkastiškų anekdotų herojai. O juk seneliai ir uošviai – tie patys žmonės!..
Uošvių problematika neaplenkia nė vienos šalies, tad pažvelkime į šią temą remdamiesi JAV medžiaga. Mičigano universiteto (JAV) tyrėja psichologė Terri Orbuch 1986 m. pradėjo 26-erius metus trukusį tyrimą uošvių tema, kuriame dalyvavo 373 poros. Jis atskleidė, jog nuoširdus, artimas vyrų santykis su uošviais net 20 proc. sumažino skyrybų tikimybę per ateinančius 16 metų. O itin artimas marčių ir anytų santykis kaip tik padidina skyrybų tikimybę 20 proc. Kodėl toks paradoksas?! Tyrėjai mano, kad marčios į anytos pastabas dažniau žiūri kaip į kišimąsi, o vyrai uošvių pastabų nepriima asmeniškai. Moterys jaučia didesnį nei vyrai baimės jausmą, kai tenka bendrauti su uošviais. Gottmano metodo porų terapeutė dr. Suzanne Burger, dirbanti daugiau nei 25-erius metus, paantrino, kad „apie trečdalis porų konfliktuoja su savo uošviais“, o konfliktai „paprastai dar labiau paaštrėja, kai tampama tėvais“. Ji pabrėžia, kad dauguma konfliktų kyla dėl to, kad vyro mama moko marčią, kaip būti mama.
Gary Chapmanas, mums gerai pažįstamas iš Penkių meilės kalbų, sako, jog krikščioniškos santuokos modelis apima tėvų „palikimą“ ir vyro bei žmonos „glaudimąsi“. Santuoka keičia ištikimybės objektą: prieš vedybas žmogus yra ištikimas tėvams, o po vedybų ištikimas sutuoktiniui. Tad jei tarp žmonos ir mamos kyla interesų konfliktas, vyras turi palaikyti žmoną. Tai nereiškia, kad su mama elgiamasi nepagarbiai; tai reiškia, kad ji nebėra dominuojanti moteris vyro gyvenime.
Pagarba tėvams įtvirtinta net vienu iš Dievo įsakymų. Šis įsakas vaikams susituokus niekur nedingsta. Tai apima orų ir pagarbų elgesį su tėvais. Gali būti, kad tėvai negyvena garbingo gyvenimo. Kaip tuomet juos gerbti, jei nesutinki su tuo, ką jie daro? Nors ne visi tėvai gyvena garbingai, dėl ypatingo Dievo suteikto jų vaidmens mūsų gyvenime visada teisinga gerbti savo ir sutuoktinio tėvus. Pagarbą gali skatinti supratimas, iš kur kyla toks elgesys. Svarbu nuspręsti, kaip dažnai ir ilgai bendrauti su tėvais, kad naujos šeimos santykiai išliktų tvirti.
Kurti abipusę pagarbą planuojant šventes, laikantis privatumo, derinant religinius ir kitus skirtumus – rimtos užduotys ir uošviams, ir jaunoms šeimoms.
Kalėdos yra didžiausia šventė. Jo ir jos tėvai nori, kad Kalėdų dieną vaikų šeima būtų jų namuose. Kaip susitarti, kad būtų teisinga ir pagarbu visų atžvilgiu? Gal vienais metais Kalėdos su jo tėvais, o Velykos su jos, o kitais – atvirkščiai? Gal pora nuspręs susikurti savo Kalėdų tradicijas ir nelankyti tėvų arba juos pasikviesti pas save? Prireiks kūrybiškumo ir tarpusavio supratimo, kad būtų atrasta, kaip tinkamiausiai švęsti šventes.
Retai susituokia du vienodai tikintys asmenys. Tėvai gali turėti tvirtus įsitikinimus, ir šie gali skirtis nuo vaikų, žentų, marčių įsitikinimų. Ne visi religiniai įsitikinimai gali sutapti, būna ir atvirkščiai. Šiuo atveju svarbiausia yra pagarba: suteikite vieni kitiems tokią pat laisvę, kokią Dievas mums teikia. Pagarba padės kurti teigiamus santykius, o šie leis atvirai aptarti tikėjimo klausimus. Taip galima mokytis vieniems iš kitų.
Tėvai ir vaikai turėtų informuoti vieni kitus apie vizitus, aptarti, kiek dažni ir ilgi jie bus; kai kada gal geriau, kai apsilankymai bus retesni ir trumpesni… Jaunos šeimos planuoja, yra užimtos, tėvai taip pat užimti. Kas blogo gali nutikti, jei susitikimai neplanuojami? Gali būti, kad jauna šeima svajoja apie romantišką vakarą pagaliau sumigdę vaikus, o štai netikėtas tėvų skambutis į duris! Ir taip keletą kartų per savaitę... Ilgainiui toks tėvų elgesys labai apkars. Atviras sūnaus ar dukros pokalbis su savo tėvais dažniausiai šį ar panašius nesusipratimus padės išspręsti.
Susituokusių vaikų politinės, religinės ir filosofinės pažiūros dažnai skiriasi nuo uošvių, tad... tegyvuoja skirtingos nuomonės ir idėjos! Skirtumai gali ne tik sukelti konfliktus, bet ir praturtinti, jei dalijamės mintimis ir apmąstome, kuo kitas žmogus gyvena. Su metais vis labiau įsisąmoniname, kad gyvenimas – it genys margas, pasaulis dar margesnis...
Išmokti būti susituokusių vaikų tėvais
Tėvai ugdo savo vaikų savarankiškumą nuo gimimo, moko gaminti maistą, plauti indus, kloti lovas ir priimti atsakingus sprendimus. Vaikams susituokus laikas švęsti jų nepriklausomybę, gerbti juos kaip lygius. Vadinasi, pirmiausia reikia paklausti, ar jie nori tėvų pagalbos. Nepageidaujama dovana yra našta. Taip pat nederėtų naudoti dovanų norint paveikti susituokusį vaiką. „Nupirksime jums automobilį, jei jūs...“ yra ne dovana, o bandymas manipuliuoti. Tėvai šeimą sukūrusiems vaikams turėtų patarti tik tuomet, kai jų paprašo. Jei vaikai neprašo tėvų išminties, bet tėvai vis tik nori ja pasidalyti, lai paprašo leidimo: „Ar norėtumėte, kad pasidalyčiau savo požiūriu į tai?“ Duodant vaikams neprašytus patarimus, teigiami santyki nekuriami. Susituokusiems vaikams reikia emocinės šilumos, kylančios iš bendravimo su abiem tėvais. Ir tėvams jos taip pat reikia bendraujant su vaikais. Nors ne visada vaikų ir tėvų požiūriai dera, galime gerbti vieni kitus, nes gyvenimas per brangus, kad būtų naudojamas vaidams dėl skirtingų pažiūrių.
Taigi santykiai su uošviais yra daugiasluoksniai, ir norint tinkamai spręsti sunkumus, labai reikia juos svarstyti palaikančioje aplinkoje. Todėl Vilniuje šį pavasarį startavęs Uošvių klubas tęs savo veiklą ir plėsis, o spalį pradės veikti ir Panevėžyje. Daugiau informacijos ir registracija www.lietuvosseimoscentras.lt
Parengta pagal Gary Chapman „The laws of in laws“ www.focusonthefamily.com/marriage/the-laws-of-in-laws bei Fatherly „How Parents Feel About Their Relationship With Their In-Laws“ www.fatherly.com/love-money/in-law-survey
