Kaur Martin / unsplash.com asociatyvi nuotrauka
Vaida Alksnevičienė
Tas nenusakomas jausmas, pirmą kartą paėmus kūdikį į glėbį ir priglaudus prie krūtinės! Tik tėvai gali tą suprasti. Mažos rankytės ir kojytės, pirmosios šypsenos ir žodžiai – tai yra stebuklingos akimirkos, kurios užpildo širdis meile ir laime. Fizinis kūdikio augimas nuo prasidėjimo akimirkos iki užgimimo žemėje yra tikras stebuklas, bet Maria Montessori pabrėžė, kad dar didesnis stebuklas yra vaiko dvasinio pasaulio formavimasis (dvasinis embrionas), kuris įvyksta per pirmuosius 3 metus, bet išoriškai negali pasireikšti.
Kas yra dvasinis embrionas?
Marijos Montessori teigimu, dvasinis embrionas yra vaiko psichinės ir dvasinės raidos pagrindas. Tai vidinė jėga, kuri skatina vaiką tyrinėti pasaulį, mokytis, kurti santykius ir ugdyti savo asmenybę. Tai yra kaip neišmatuojama energija, vedanti vaiką į nuolatinį tobulėjimą ir savęs atradimą.
Suaugusieji dažnai įsivaizduoja esą vaikų dvasinio pasaulio kūrėjai. Prisiima Dievo vaidmenį. Daugiausia, ką gali perduoti, savo įsitikinimus, požiūrį, dvasios ypatumus, bet tiesiogiai neturi įtakos vaiko dvasiniam gyvenimui.
Vaikas jau gimsta turėdamas kūną ir dvasią, tačiau pirmus gyvenimo metus jo dvasinis gyvenimas dar negali visiškai pasireikšti – jis tarsi embrionas, kuriame formuojasi dvasinio gyvenimo „organai“. Vėliau, subrendus protui ir valiai, šios savybės atsiskleidžia, arba, jei buvo užslopintos, pasireiškia neigiamai.
Vaikams būdingas imlusis protas, kuris sugeria aplinkos įspūdžius, vertybes, santykius ir kūrybiškumą. Tai esminis laikas, kai vaikui galima padėti atsiskleisti ir mokytis, bet taip pat lengva padaryti žaizdas, kurios gali tapti dvasiniais randais visam gyvenimui. Fobijos ir asmenybės sutrikimai dažnai kyla iš vaikystės traumų, patirtų per šį jautrų gyvenimo laikotarpį.
Sėkmingo vystymosi sąlygos
Kaip pirmosiomis gyvenimo savaitėmis fizinis embrionas yra apsuptas motinos gimdos, apsaugotas nuo visokių blogų įtakų, taip ir dvasiniam embrionui reikia ypatingos apsaugos ir maitinančios aplinkos, kad iš jo išaugtų harmoninga asmenybė.
Meilė ir saugumas. Vaikas, kuris jaučiasi mylimas ir saugus, drąsiai tyrinėja pasaulį. Tokia aplinka sukuria pagrindą pasitikėjimui savimi ir aplinkiniais. Bet tai nėra taip lengva, kartais reikia apsaugos ne tik nuo pasaulio, bet ir nuo savęs, savo neigiamų emocijų – todėl tėvams irgi svarbu turėti vietos ir erdvės atsitraukti, pailsėti.
Stabili ir stimuliuojanti aplinka. Vaikams labai svarbu stabili rutina. Gerai paruošta, turtinga pojūčių aplinka, kuri siūlo įvairius dirgiklius ir galimybes tyrinėti, padeda vaikui ugdyti savo įgūdžius ir intelektą. Tai gali būti gamta ar dalyvavimas kartu kasdieninio gyvenimo darbuose
Laisvė ribose. Laisvė tyrinėti, rinktis ir mokytis savo tempu yra esminė vaiko vystymuisi. Tai nereiškia chaoso, bet struktūruotą laisvę, kurioje vaikas gali patirti atsakomybę ir nepriklausomybę.
Pagarba. Pagarba vaiko individualumui ir unikalumui padeda formuoti sveiką savivertę ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Bet čia taip pat svarbu tėvams pirmiausia gerbti ir atleisti sau už klaidas ir netobulumą. Tuomet atviras ir empatiškas bendravimas padeda vaikui suprasti savo jausmus ir nebijoti klysti.
Kas trukdo vystymuisi?
Kaip ir bet kuris augalas, galintis sustoti augęs dėl netinkamų sąlygų, taip ir vaiko dvasinis embrionas gali susidurti su kliūtimis. Vienas didžiausių trukdžių yra per didelė kontrolė. Kai tėvai ar pedagogai per daug kontroliuoja vaiko veiklą, jie slopina natūralų smalsumą ir gebėjimą savarankiškai mąstyti.
Kontrolė ir autoritarizmas. Kai vaikas neturi laisvės daryti klaidų ir mokytis iš jų, jis praranda pasitikėjimą savimi ir tampa priklausomas nuo išorinio vertinimo, užslopinama vaiko iniciatyva ir savarankiškumas.
Nepagarba vaikui. Nepagarba vaiko asmenybei, kritika ir neigiamos reakcijos gali sukelti emocines žaizdas ir žemą savivertę. Fizinės bausmės ar šaukimas gali sukelti baimę ir nesaugumo jausmą, trukdantį sveikam psichiniam vystymuisi. Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, ir spaudimas atitikti tam tikrus standartus gali pastūmėti į stresą ir nusivylimą.
Neigiama aplinka. Neapgalvota, nesaugi arba netinkamai paruošta aplinka gali kelti pavojų vaiko sveikatai ir trukdyti natūraliam vystymuisi. Aplinka, kurioje trūksta stimuliacijos, riboja vaiko smalsumą ir intelektualinį vystymąsi. Per daug stimuliacijos, chaotiška ir nenuspėjama aplinka gali kelti vaikui stresą ir nerimą.
Dvasinis embrionas yra ypatinga dovana, kurią reikia puoselėti su didžiausiu dėmesiu ir meile. Kaip sėkla, iš kurios išauga didingas medis, taip ir vaiko dvasinis embrionas gali tapti harmoningai išsivysčiusia, savimi pasitikinčia ir laiminga asmenybe, jei tik suteiksime jam tinkamas sąlygas. Tegul mūsų namai ir mokyklos tampa tais derlingais dirvožemiais, kuriuose vaiko dvasinis embrionas klestės ir augs.
