Arkivyskupas Kęstutis KĖVALAS
Aukštąja meilės forma – šv. popiežius Paulius VI yra pavadinęs... dalyvavimą politikoje! Krikščioniška mintis visada ją suprato kaip ypatingą meilės artimui būdą, o piliečių atstovus – kaip prisiimančius ypatingą tarnystę ir besirūpinančius bendruoju gėriu. Per jų veiksmus, žodžius ir supratimą šalies piliečiai veikia ir kreipia Tėvynės dabartį ir ateitį.
Kokia tad svarbi mūsų pareiga aktyviai dalyvauti ir atpažinti šiai misijai tinkamiausius! Artėjant rinkimams, visi turime mąstyti, kokius žmones norėtume matyti vienoje iš svarbiausių mūsų valstybės institucijų, nes Seimas – piliečių nuomonių, politinių sampratų ir pasaulėžiūrų atspindys.
Gyvybė, šeima ir laisvė – trys dėmenys stengiantis atpažinti krikščioniškąją pasaulėžiūrą turintį kandidatą. Ar jis gerbia gyvybę besąlygiškai nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties? Ar supranta, kad tik vyro ir moters santuokos pagrindu kuriama bendruomenė yra tvarios visuomenės pagrindas? Ir ar laisvę supranta kaip žmogaus gebėjimą ir pastangas siekti dorybių, o ne vadovautis geismais, darant bet ką? Šie kriterijai yra lakmuso popierėlis nuostatoms ir kitose – ekonomikos, politikos, kultūros – srityse.
Pasak popiežiaus Benedikto XVI, „atvirumas gyvybei yra tikrojo vystymosi šerdis. Visuomenė, pasukusi gyvybės atmetimo ar engimo keliu, galiausiai nebesuras būtinų motyvų ir jėgų tikrajai žmogaus gerovei siekti“ (Caritas in veritate, 28). Jei visuomenėje mažėja vaikų skaičius, valstybėje rodosi išsikvėpimo ženklų ir mažėja troškimas stengtis dėl ateinančių kartų.
Nuo šeimos tvirtumo priklauso ne tik psichologinė, emocinė, bet ir ekonominė gerovė. Jei vaikai auginami vienišų tėvų ar išvis jų neturi, neišvengiamai visuomenė turi prisidėti prie pagalbos; tuo didesnė mokestinė našta tenka gyventojams. Tvirta šeima palaiko vieni kitus savo meilės dovana. Tuos, kurie atsiduria už tvirtos šeimos ryšių, turi išlaikyti platesnė šeima – visuomenė. Valstybė turi visus palaikyti, tačiau ir piliečiai – kurdami tvirtas šeimas – turi palaikyti valstybę. Štai kodėl ginti šeimą reiškia ginti valstybę ir jos visapusiškos gerovės pagrindą.
Ir pagaliau tikroji laisvė – tai galia nesavanaudiškai daryti gera. Žmogus, suvaldantis aistras, įveikiantis vangumą imtis iniciatyvos, egocentrizmą ir polinkį tenkinti nederamus malonumus, yra laisvas savo talentais prisidėti prie valstybės kūrimo. Būti laisvam nelengva, kartais reikia ir žmogaus galias pranokstančių jėgų. Todėl laisvė yra labai susijusi su tikėjimo galia.
Turėdamas ryšį su Dievu žmogus įgauna motyvacijos kurti gėrį ir jėgų įveikti blogį, priklausomybes ir nuodėmes. Tai tikroji laisvės prasmė. Kuo daugiau žmonių šias galias įgauna, tuo visuomenė tampa laisvesnė ir stipresnė moraline, kūrybine, sugyvenimo bei tarpusavio pagarbos prasme. Valstybė, remianti įstatymais ir skatinanti tokią laisvės raišką, įtvirtina savo išlikimą. Tai raktas ir į ekonominę gerovę, kurios visi taip siekiame.
Tad rinkimai yra mūsų pasirinkimas, lemsiantis valdžios požiūrį į pačias brangiausias žmonijos vertybes. Jie lems ir Tėvynės ateitį. Padovanokime sau ir vaikams aplinką, kurioje gerbiami silpniausi, šeima yra visuomenės gyvenimo centras, o laisvė save dovanoti – gyvenimo būdas.
