Sudarė Vanda Ibianska
Korektorė Regina Pupalaigytė
Maketavo Zita Mažeikienė
Kaunas: Leidykla „Caritas“, 1996. – 77 p.
ISBN 9986-441-19-7
Išparduota
Laikas nuo laiko užgimsta mūsų krašte žmonės, kurių vardų kartais enciklopedijose ir nėra, tačiau jie atneša šviesą, gėrį ir išmintį, kuriuos dosniai sėja savo tautoje. Jiems dera pavadinimas ŽEMĖS DRUSKA. Be jų nebūtų tylaus fronto karių: kovotojų už Laisvę, Dorovę ir Tikėjimą. Tylaus – nes be kraujo, šūvių; tylaus – nes išmintingo, moralaus; tylaus – nes taikaus ir kilnaus. Aplink juos savaime spiečiasi geri ir geriausi iš geriausiųjų, intuityviai pajutę, kad šie žmonės turi savotišką charizmą. Jie tampa Mokytojais.
Povilas Butkevičius, retai pasitaikanti asmenybė, išauklėjęs ir parengęs rezistencijai ir dorovės ugdymo darbui daugybę žmonių, pasirinko gydytojo profesiją. Kaip medikas jis gydė pasiligojusius, kaip Lietuvos sūnus tapo tautos savimonės Gydytoju.
Jame buvo persipynę viskas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro kilnumas, mūsų sodžiaus vertingiausios tradicijos, milžiniškas intelektas, plati erudicija, tvirta tikroji katalikybė, didžiulis pareigos ir atsakomybės už Tėvynę ir jos jaunimą jausmas, tobula vertybių skalė, nepaprastas asmenybės žavesys.
Ši knyga apie jį.