Kaunas: VšĮ Caritas leidykla „Artuma“, 2018. – 63 p.
ISBN 978-9986-461-83-8
Kaina – 3 Eur (atsiimant redakcijoje)
Katechezių ciklu apie šventąsias Mišias – jų vertę bei reikšmę – popiežius Pranciškus kviečia patirti neišblėstantį gyvenimo džiaugsmą, gimstantį kaskart, kai sutinkame ir atpažįstame Viešpatį Eucharistijoje. „Nepamirškite to! Prisiminkite tai! Turime apie tai mąstyti!“ – įkvepiančiais paraginimais Šventasis Tėvas nuolat primena mums poreikį sąmoningai dalyvauti šv. Mišių šventime. Pradėdamas nuo paprasčiausio aspekto, jog šv. Mišios yra malda – kilniausia, svarbiausia ir tuo pat metu „konkrečiausia“, jis suprantamai ir vaizdžiai aiškina esminius liturgijos momentus, kurių dėl nežinojimo, apsipratimo ar tiesiog išsiblaškymo neretai neįvertiname.
Eucharistija yra nuostabus įvykis, kuriame pasirodo esantis Jėzus Kristus, mūsų gyvybė. Dalyvauti Mišiose reiškia dar kartą išgyventi mūsų Viešpaties atperkamąją kančią ir mirtį. Tai yra teofanija: Viešpats pasirodo ant altoriaus, kad būtų paaukotas Tėvui dėl pasaulio išgelbėjimo. Viešpats yra ten, esantis su mumis. Taip dažnai einame, dairomės aplink, plepame tarpusavyje tuo metu, kai kunigas švenčia Eucharistiją... o mes nešvenčiame Jo artumoje. Tačiau tai yra Viešpats! Jei šiandien atvyktų kokios šalies prezidentas ar kažkoks žymus pasaulio žmogus, aišku, mes artintumės prie jo, norėtume jį pasveikinti. Tačiau pagalvok: kai eini į Mišias, ten yra Viešpats! O tu būni išsiblaškęs. Ten yra Viešpats! Turime apie tai mąstyti. „Tėve, bet Mišios yra nuobodžios“ – „Ar nori pasakyti, kad Viešpats yra nuobodus?“ – „Ne, ne, ne Mišios, bet kunigai“ – „Tada tegul kunigai atsiverčia, tačiau ten yra Viešpats!“ Ar suprantate? Nepamirškite to. Dalyvauti Mišiose – tai pakartotinai išgyventi mūsų Viešpaties atperkamąją kančią ir mirtį.
