dr. Andrius ŠVARPLYS, VDU Politologijos katedros lektorius

Įdėmiau sekant politinius procesus Vakarų pasaulyje, galima daryti išvadą, kad vis didesnė reikšmė politiniuose reikaluose tenka vertybiniams-pasaulėžiūriniams dalykams, kaip gyvybės apsauga (abortų klausimas), šeima, lytis, istorinė atmintis, religijos laisvė, žodžio laisvė, prigimtinės žmogaus teisės.

Pastaraisiais dešimtmečiais į politinę areną ryškiai įsiveržė tapatybiniai klausimai, nors visuomet lieka svarbios ekonomikos, darbo, atlyginimų aktualijos. Supaprastinant, bet ne suprastinant galima išskirti dvi dideles, dabar aktyviai Vakaruose besivaržančias pasaulėžiūrines stovyklas. Tai kairioji neliberali – progreso stovykla, siekianti įtvirtinti žmonių jausenas ir tapatybes kaip žmogaus teises, todėl visur įžvelgianti diskriminaciją, įsižeidimus, rasizmą, baltųjų viršenybę, pritarianti daugialypei lyčių sampratai (suskaičiuojama iki 100 lyčių), siekianti riboti religinių bendrijų teises ir naikinti tradicinės šeimos bei lyties sampratas. Ji dabar dominuoja Vakarų valstybėse, kadangi ją palaiko politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas. Kita stovykla vadintina tradicijos, ginanti tradicines pažiūras į šeimą, lytį, religiją, vaikų auklėjimą, autoritetą. Tradicionalistų stovykla paprastai remiasi Katalikų Bažnyčios mokymu.

Verta pabrėžti, kad įprastos konservatorių partijos Vakarų pasaulyje supanašėjo su progresyviąja stovykla, tad atsiranda naujų dešiniųjų partijų, pasiryžusių ginti tradicinius krikščioniškos politikos principus. Lietuvos rinkėjui, ypač religinių pažiūrų, turbūt aktualiausia yra vertinti Lietuvos politinių partijų tikslus būtent šiuo aspektu: kiek politinė partija gina krikščioniškas vertybes?

TS-LKD partijos atsakymuose į Artumos pateiktus klausimus nėra įsipareigojimo drausti ar kitaip riboti abortų atlikimo, akcentuojama pagalba moteriai. Katalikų Bažnyčios vaidmenį ši partija supranta tik kaip pagalbos silpnesniesiems, vargingiesiems, atjautos šaltinį. Tačiau nėra deklaruoto įsipareigojimo ginti Bažnyčios palaikomus principus dėl šeimos, dviejų lyčių, LGBT, religinių įsitikinimų. Vaiko teisė augti darnioje šeimoje, kaip rodo šios partijos atsakymas, yra suprantama ne kaip vaiko teisė turėti tėtį ir mamą, o tik per smurto artimoje aplinkoje prizmę. Neaišku, ar ši partija pritaria vyro ir moters šeimos sampratai, ar priešingai – pripažįsta ir tos pačios lyties žmonių santuokas?

LSDP, sąmoningai ar ne, savo atsakymuose praktiškai vengė išdėstyti savo poziciją svabriausiais šeimos, lyties, abortų, tėvų ir vaikų santykių klausimais, išskyrus, religijos (ir Katalikų Bažnyčios) klausimą, į kurį atsakydama ši partija aiškiai deklaruoja įvairovę, laisvę, privatumą, t. y. nemato Katalikų Bažnyčios ryškesnio pasaulėžiūrinio bei politinio vaidmens.

Liberalų sąjūdžio partija irgi panašiai nutyli savo poziciją šiais pasaulėžiūriniais klausimais, tačiau žinant šios partijos lyderių pasisakymus viešoje erdvėje neabejotinai partija priklauso progreso stovyklai.

Vertinant per vakarietišką progreso ir tradicijos konflikto prizmę, pagal pateiktus partijų atsakymus artimiausi tradicinėms pažiūroms yra „Nacionalinio susivienijimo“ partijos deklaruoti principai: gina tradicinę vyro ir moters šeimos sampratą, aiškiai pasisako už gyvybės gynimą (prieš abortus), nepritaria homoseksualių šeimų ir partnerysčių įteisinimui, gina tėvų religinių ir moralinių pažiūrų prioritetą, priešinasi „diskriminacijos“ ir „neapykantos kalbos“ įteisinimui; įsipareigoja atšaukti naująjį vaiko teisių apsaugos įstatymą, kuris palengvino vaikų paėmimą iš šeimų; jaunimo švietime akcentuoja prigimtinę šeimos bei lyties sampratą; pasisako už krikščionybės reikšmę valstybės gyvenime bei politikoje.

Artima šioms vertybėms pagal pateiktus atsakymus yra ir Krikščionių sąjunga. Atsakymuose aiškiai deklaruotas įsipareigojimas krikščioniškoms vertybėms: pagarba gyvybei (prieš abortų legalizavimą), šeimai kaip prigimtinei bendruomenei, lyčių kaip vyro ir moters sampratai; pasisakoma už didesnę Katalikų Bažnyčios įtaką viešajam Lietuvos gyvenimui.

„Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“ bene aiškiausiai artikuliuoja katalikišką šeimos sampratą (vyras ir moteris), priešinasi LGBT ideologijai, ypač lytinio ugdymo srityje, pasisako prieš abortus, nurodo, kad remiasi popiežiaus Pranciškaus enciklika.

„Drąsos kelias“ pateiktuose atsakymuose irgi linkęs pritarti krikščioniškam požiūriui į šeimą, lytį, abortus; nurodo pozityvų Katalikų Bažnyčios vaidmenį, tačiau ne taip išsamiai kaip anksčiau minėtos trys partijos.

Apibendrinant pirmas tris partijas galima priskirti progreso pasaulėžiūrai, o kitas keturias – tradicinių pažiūrų, artimų Katalikų Bažnyčios mokymui, stovyklai.