Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios mirties.

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

√  Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Šios išvardintos tiesos yra pagrindinės „Drąsos kelias“ politinės partijos programoje, kurioje aiškiai atsispindi krikščioniškos vertybės: žmogaus teisė gimti ir oriai gyventi iki natūralios mirties. Taip pat „Drąsos kelias“ politinė partija pasisako už šeimą, vyro ir moters santuoką, vaiko teisę gyventi su tėvu (vyras) ir motina (moteris) darnioje šeimoje. Partijos programoje yra parašyta: „Laisvė yra prigimtinis žmogaus, protingos ir moralios būtybės, bruožas. Savo būtiška prigimtimi iškylantis virš gamtinių bei socialinių gyvenimo sąlygų asmuo gali ir privalo laisvai apsispręsti dėl savo poelgių ir veiksmų, vadovaudamasis savo protu bei sąžine ir klasikinei prigimtinio įstatymo sampratai neprieštaraujančiais moralės principais.” Partijoje yra ne vienas jos narys, kurie išpažįsta savo tikėjimą ir jį praktikuoja. Partijos nuostatai gerbia kiekvieno žmogaus religiją.

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

• Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)? Ar palaikote progresinius mokesčius?
• Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises?
• Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą?
  

 Tam, kad daugiau laimėtų uždirbantieji mažiausius atlyginimus, reikėtų ne tiek mažinti gyventojų pajamų mokestį ar skirti pašalpas, išmokas, lengvatas, kiek didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki realaus pragyvenimo minimumo. Šeimoms, auginančioms vaikus, ne pašalpos turi būti skiriamos, bet turi būti neapmokestinama tokia dirbančiųjų šeimos narių pajamų dalis, kuri lygi realaus pragyvenimo minimumui padaugintam iš šeimos narių skaičiaus.

Lietuvoje darbuotojai turi teisę jungtis į organizacijas – profesines sąjungas. Tai išskirtinė teisė, garantuota Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautiniais dokumentais. Profesinės sąjungos darbuotojus atstovauja visuose lygmenyse – įmonės, šakos ir nacionaliniu. Dėl MMA nustatymo nuolat vyksta derybos Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje. MMA dydis nėra pakankamas ir turėtų būti didinamas, tam, kad Lietuvos žmonės liktų dirbti Lietuvoje. Progresiniai mokesčiai turėtų būti palaikomi, nes kas uždirba daugiau, gali sumokėti daugiau. Esamas Darbo Kodeksas numato galimybes veikti, tačiau jame yra keistinų dalykų, kaip darbuotojų baudžiamumas, atleidimas iš darbo darbdavio valia, profesinės sąjungos narių renkamų narių gynyba ir t.t.
Piliečiai, siekiantys ginti savo teises, kviečiami jungtis į profesines organizacijas – profesines sąjungas.

Valstybės priedermė yra teikti kategorinę (nereikalaujančią nuskurdimo įrodymų) prevencinę paramą toms šeimų ir asmenų kategorijoms, kurie turi specialių poreikių dėl vaikų auginimo, sveikatos sutrikimų, mokymosi ir pan. ir kuriem yra iškilusi skurdo ir socialinės atskirties grėsmė. 

Daugybė iki šiol siūlytų vietos savivaldos įstatymų pataisų norimų permainų nedavė, todėl būtina vietos savivaldos reforma. „Drąsos kelias“ politinė partija siektų įteisinti savivaldą vietos lygmeniu, suteikiant seniūnijoms teritorinio administracinio vieneto statusą, įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus kartu su rinkimais į savivaldybių tarybas. Suteikti seniūnijoms realų ekonominį savarankiškumą, priskiriant joms dalį savivaldos funkcijų, o kartu ir atitinkamą finansavimą.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

• Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?
• Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle?
• Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?

 „Drąsos kelias“ politinė partija mano, kad tariantis su visuomene, mokytojų ir mokslininkų bendruomenėmis turi būti peržiūrėta visa švietimo ir mokslo sistemos koncepcija. Ji turėtų subalansuoti nacionalinius, regioninius (vietinius), šeimų ir asmeninius interesus. Šeimos gali apsispręsti kurioje ugdymo įstaigoje nori lavinti savo vaikus, vadovaudamiesi religiniais, tautiniais įsitikinimais, įvairiais pedagoginiais metodais, atsižvelgiant į  miesto ar kaimo vietoves, galimybes kurti šeimynines ikimokyklines ugdymo įstaigas.

Reikalinga sustabdyti regioninių mokyklų naikinimą, nes tai yra bendruomenių naikinimo instrumentas, viena svarbiausių emigravimo priežasčių; valstybė turi vykdyti politiką, orientuotą į periferijos mokyklų išlaikymą. Kaimo mokyklų reguliavimas ir finansavimas privalo būti iš pagrindų pakeistas. Pradinį išsilavinimą vaikai privalo gauti savo gyvenamosiose gyvenvietėse arba netoliese. Jei tam tikroje vietovėje gyvena ne mažiau kaip penki pradinių klasių vaikai, būtina organizuoti kaimo mokyklėles. Kaimo mokyklėlės turi tapti stipriu švietimo, kultūros, sveikos gyvensenos, amatų, kaimo verslų, šeimyninių ūkių centru.

Lytiškumo ugdymas (pasirengimas atsakingai šeimai), sveikos gyvensenos ugdymas turi tapti vienu iš esmingiausių švietimo sistemos siekių ir būti privalomai integruotas visose formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose bei visuose gyvenimo tarpsniuose. Taip pat labai svarbi mokykloje alkoholio, tabako ir narkomanijos prevencinės programos, kurios turi didžiausią įtaką ir vėlesniems besiformuojantiems žalingiems įpročiams. Jei mokykliniame amžiuje nesuformuosime teisingo požiūri į sveiką gyvenseną, lytiškumo sampratą, vėlesniame amžiuje to nepasieksime jokiais draudimais, kontrolėmis.

Vadovaujantis „Drąsos kelias“ politinės partijos nuostatais, labai svarbus žmogaus humanitarinis ugdymas, atgaivinti tautinės mokyklos programos įgyvendinimą, kad būtų sukurta pamatinė vidurinio išsilavinimo bazė, atkurti nacionalinio tapatumo, kultūros, kalbos, literatūros, istorijos įtvirtinimo siekiniai, reikia stiprinti jaunosios kartos istorinės, tautinės ir valstybinės savimonės ugdymą sugrąžinant normatyvinį - vertybinį matmenį į istorijos dėstymą mokyklose.

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

• Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl?
• Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.?
• Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių?

Abortų draudimas dažnai žmones skatina ieškoti nelegalių būdų, ieškoti kelių į kitas šalis ir pan., tačiau tai jokiais būdais negali būti laisvai prieinama procedūra. Tai turėtų būti labai stipriai apribota procedūra, kurią lydėtų privalomas švietimo kursas apie procedūros atlikimą, pasekmes, skiriama didžiulė pagalba ir atveriamos naujos galimybes ir perspektyvos pilnai išgyventi šį sudėtingą moteriai etapą ir gimdyti. Didelė pagalba šiame etape būtų krizinių nėštumų centrų veiklos stiprinimas, jų veiklos plėtimas. Popiežius Pranciškus teigia, kad aborto darymas - tai „samdomo žudiko užsakymas“. Dėl aborto: jeigu tai ne prievartavimo atvejis, paprastai siūlyti moteriai gimdyti, o jeigu pagimdžius ji vis dar norės atsisakyti kūdikio, tuomet jį paims humanitarinės organizacijos ir pasirūpins jo įvaikinimu.

Ištekliai sveikatos priežiūrai, švietimui ir kitoms struktūroms imami iš valstybės biudžeto, visų Lietuvos piliečių surinktų mokesčių. Kiekvienas šiandieninis Lietuvos pilietis jų sumoka tikrai daug, kad gautų reikiamą gydymą, švietimą, paramą šeimai ar senatvėje. Tad tereikia teisingai biudžetą paskirstyti, sudėliojant vertybinius prioritetus.

Sveikatos priežiūros sistemos problemas visų pirma spręsti skatinant sveiką ir blaivų gyvenimo būdą. Tokiu atveju poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms smarkiai sumažės, o tai leis užtikrinti paslaugų kokybę.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Valstybės ekonominė ir socialinė politika turi būti grindžiama tradicine  krikščioniška Tautos bendrojo gėrio ir teisingumo samprata, o praktinio jos įgyvendinimo moralinėmis gairėmis turėtų būti krikščioniškos artimo meilės, atjautos ir bendruomeninio bei pilietinio solidarumo principai. O tai liečia ir bendradarbiaujant su įvairiomis partijomis, religinėmis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Džiaugiamės ir priimam įvairias iniciatyvas, patarimus, bendradarbiavimus, palaikymus, kuriant bendrą tautos gėrį, sąžiningai, teisingai, be korupcijos, taip pat gerose, teisingose iniciatyvose, įstatymų leidime palaikysime kitas partijas konkrečiose jų veiklose. To paties tikimės ir iš kitų partijų, kad jos palaikys bendrojo gėrio iniciatyvas išplaukinčias iš politinės partijos „Drąsos kelias“ pasiūlymų, o tai reikia pripažinti, buvo gana retas įvykis politinėje Lietuvos įstatimdavystės istorijoje.

Katalikų Bažnyčia yra stiprus įrankis vertybių formavime ir jų išlaikyme, tautiškumo, pilietiškumo palaikyme, darnios šeimos politikoje. Bažnyčia iš viso turi teisingą ir paprastą sampratą apie žmogų, kaip vyrą ir moterį ir autoritetingai gina žmogus orumą. Tai labai reikalinga ugdant moraliai sveiką ir intelektualiai stiprią tautą. Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas padeda šių tikslų pasiekti.