Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

Krikščionių sąjunga (KS) yra nauja partija, įgyvendinanti tradicines krikščioniškosios demokratijos idėjas XXI amžiuje. Esame Vakarų Europos ir krikščioniškos civilizacijos dalis, turime atsinaujinti, politiškai, Naujoji evangelizacija mums reiškia ne tik gyventi ir veikti pagal Dievo planą, bet ir išvalyti visuomenę nuo klaidatikysčių, pseudomokslų, politinio avantiūrizmo, mirties kultūros. 

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios minties.

Žmogus visada yra didžiausias turtas, kiek kitokio turto beturėtume. Žmogaus kūrybingas darbas yra valstybės klestėjimo pagrindas. Kiekvienas gali ir privalo rasti savo vietą ne tik šeimoje, bet ir bendrijoje. Žmogaus prigimtis negali būti pakeista ideologiniais užkeikimais, paneigiančiais gamtos dėsnius. Nekleisime žeminti žmogaus, o jo kūno ir sielos paversti pseudomokslinių eksperimentų objektu.

Kiekvieno krikščionio pareiga saugoti gyvybę nuo pradėjimo. Mums visiškai nepriimtinas liberalizmo propaguojamas eutanazijos įteisinimas silpnesnei visuomenės daliai. Valstybei būtų žymiai naudingiau panaudoti sukauptą senolių patirtį, pagarbiai rūpintis oria senatve, o ne siekti jais atsikratyti Mes įsipareigojame jokiu būdu nenukrypti nuo krikščioniškų vertybių saugant šeimas, žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties. 

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

Stiprios  kuriančios šeimos yra mūsų ateities pagrindas. Šeimos samprata, giliai išsišaknijusi mūsų sąmonėje negali būti keičiama jos prasmę griaunančiais pakaitalais. Kokie bebūtų socialiniai ar ekonominiai įsipareigojimai, stiprinsime šeimas, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindą, įtvirtinsime pasiruošimo šeimai programas mokyklose.

Šeimos pagrindas – meilė ir santuoka. Viena be kitos jos laimės nekuria, tad santuoka negali būti tik susitarimas, tik sandėris. Santuoka yra džiaugsminga, bet ir atsakinga priesaika gyvenimui.

Moterys ir vyrai yra vienodai įdomūs ir svarbūs. Reiktų siekti, kad Lietuva išugdytų daugiau tokių atsakingų ir pareigingų vyrų ir moterų. Jie, gyvendami kartu turi nesuvienodėti, kaip siūlo liberalai ir kairieji, bet papildyti ir praturtinti vienas kitą. Taip gyvendami jie sugebės užauginti ir išauklėti dorus vaikus, pasirūpinti savo tėvais ir seneliais.

Vaikai turi būti auklėjami taip, kad nuo mažų dienų suprastų, kas yra pareiga ir atsakomybė, išmoktų gerbti vyresnį žmogų. Įsisąmonintų, kad be visur propaguojamų teisių egzistuoja ir pareigos.

Valstybė privalo suteikti šeimai savarankiškumą pasirenkant auklėjimo metodus ir formas, tačiau turi rūpintis, kad vaikas augtų pilnavertiškoje, ne asocialioje šeimoje

Privalome pasitikėti šeimomis, jos yra mūsų visuomenės pagrindas, jų dėka laikosi mūsų valstybė. Valstybė gali ir privalo joms padėti, bet be svarbaus reikalo nesikišti į jų gyvenimą.

Nuo pat vaikystės turime skiepyti vaikams pagarbą gyvybei. Jaunas žmogus turi būti suinteresuotas kurti šeimą ir auginti vaikus, ir tai visapusiškai turi stiprinti valstybė

Todėl mokyklose įtvirtinsime pasiruošimo šeimai programas .

Įstatymuose nuosekliai įgyvendinsime daugelio mūsų ruoštą ir priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą, paremtą supratimu, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas;

Teisės aktuose šalia svarbių socialinių ekonominių įsipareigojimų įtvirtinsime nuostatas, kad šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės, kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas.

Darbo teisėje užtikrinsime teisę tėvams derinti darbą ir vaikų auginimą.

Visuomenėje, visose srityse, turi būti stiprinamas  teigiamas požiūris į šeimą.

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

Mūsų valstybės valdymas remiasi demokratija, kurios krikščioniškąja prigimtį šiandien bandoma pakeisti liberalia jos atmaina. Nuosekliai giname ir ginsime žmogaus teises, atsakomybe paremtą piliečių laisvę. Matome, kiek daug problemų kelia plintanti panieka teisingumui, padorumui, panieka istorinei atminčiai ir mūsų žmogiškajam orumui. Esame tolerantiški nuomonių ir gebėjimų įvairovei, bet griežtai netoleruosime nužmogėjimo ir mirties kultūros propagavimo.

√  Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Godumas, toks artimas mūsų liberalios pakraipos politikams, jau kelią realią grėsmę mūsų gamtai ir galbūt visų mūsų išlikimui.

 „Kuriame bendruomenę, kurioje tarp žmogaus ir jo gyvenamos aplinkos nekyla konfliktai, žmogus yra harmoninga gamtos dalis. Žemė – tai mūsų bendri namai kuriuose turime teisę gyventi, tačiau neturime teisės piktnaudžiauti savo buvimu, niokoti ir naikinti bendrus namus.“ (Popiežius Pranciškus, Enciklika „Laudato si‘“).

Todėl negalime toleruoti  dabartinės Seimo daugumos kartu su liberaliais konservatoriais priimtų įstatymų, atvėrusių kelią beatodairiškam vien pelno siekimui, kertant mūsų miškus, kurie sunkiu metu buvo prieglobstis mūsų sukilėliams ir partizanams.

Kol kas dar galime džiaugtis mūsų miškais, tačiau turime užgniaužti norą neribotai pelnytis iš gamtos. Ją turime išsaugoti savo vaikams ir anūkams.

Todėl šalia kitų būtinų naujų aplinkos apsaugos priemonių, mes atitaisysime priimtus įstatymus, susijusius su miškais ir aplinkosauga taip, kad juose neliktų perdėm palankių nuostatų norintiems pasipelnyti iš miškų ir kitų gamtos turtų. Šios srities valdyme turi dominuoti kvalifikuoti specialistai, kuriems rūpi saugomos girios, o ne „medkirčių“ atstovai.

Šalies žemės ūkio plėtra turi būti vykdoma tausojant gamtą ir atsižvelgiant į sveikos ir ekologiškos produkcijos gamybą.

Pramonės įmonių veiklą prižiūrėsime žymiai griežčiau, kad neatsirastų nauji teršiantys vamzdžiai, kaip nutiko Kuršių mariose.

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

Socialinis teisingumas kyla iš supratimo, kad visi visuomenės individai yra unikalūs ir vertingi, žmogaus vertė ir santykis su teisingumu neturi priklausyti nuo jo fizinių ar protinių galių, bei kitų savybių, nulemiančių žmonių įvairovę. Valstybė turi ir gali padėti žmogui rasti savo kelią. Valstybės socialinė politika privalo siekti užtikrinti kiekvienam kuo geresniu būdu realizuoti savo žmogiškosios prigimties galimybes.

Dabar susilpnėjusiose  šeimose gimsta mažai vaikų, o ir esantys noriai ieško laimės kitur, nei savo šalyje. Prisideda ir pelno didinimas tik sau, nenoras nors kiek dalintis. Visa tai didina socialinę atskirtį, mažina motyvaciją kurti ateitį savo šalyje. Mūsų mažėja ir mes senstame.

Todėl pertvarkysime mokestinę sistemą taip, kad mažėtų socialinė atskirtis, didinsime jos progresyvumą. Pajamos į valstybės biudžetą iš turto ir dividendų turi būti didesnės.

Mūsų senoliai nusipelnė ES valstybių lygio senatvės pensijų ir efektyvios sveikatos priežiūros. Tai reikalaus žymiai daugiau lėšų, bet tai būtina sąlyga, kad mūsų žmonės be baimės galėtų laukti senatvės. Visi piliečiai be išimčių turi tuo pasirūpinti. Visi solidariai turime pasirūpinti ir neįgaliaisiais. Jie toks pat neįkainojamas mūsų turtas kaip ir sveikieji.

Todėl nuosekliai didinsime senatvės pensijas, kad jos, lyginant su vidutine alga, būtų ne mažesnės nei 50 proc.

Ypač svarbu padidinti ir pastoviai indeksuoti politinių kalinių ir tremtinių pensijas, nes jos atsirado kaip kompensacija už sunkiai įvertinamą kompensacija už jų katorginį darbą. Jos negali ženkliai skirtis nuo teisėjų ir kitų, gerai apmokamų pareigybių pensijų.

Laisvės ir lygybės principai sukuria lygias galimybes žmonėms optimaliai realizuoti savo įgimtąsias savybes. Gyvenimas neturėtų būti tik kova už būvį, o veikiau įvairiapusis solidarumas - stiprieji remia silpnųjų išgyvenimą, pastarieji sudaro stipriesiems galimybes dirbti ir uždirbti.

Todėl, nepalaikėme ir nepalaikysime siekio sunaikinti socialines įmones. Neįgaliųjų integracija į rinką turi vykti pamatuotai, tik įsitikinus, kad šie žmonės neatsidurs gatvėje.

Neįgalūs asmenys negali būti jokia forma diskriminuojami nuosekliai įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos chartiją.

Nuosekliai stiprinsime savivaldą ir regioninę politiką. Be stiprios savivaldos neįmanoma tvari socialinių paslaugų ir darnaus šalies vystymo pažanga. Kartu savivalda dar labiau turėtų būti priartinta prie žmonių plečiant NVO įtraukimą į sprendimų priėmimą. Manome, kad laikas grįžti prie diskusijos kaip įteisinti tiesioginį seniųnų rinkimą.

Šiandien dažnai su žmogumi elgiamasi  kaip su tinkamu darbui įrankiui ar gyviu, keistiems socialiniams eksperimentams ar sėkmingam verslui įgyvendinti. Mes dažnai kalbame ne apie dirbantį žmogų, bet apie  darbo vietas.

Žmogus visada yra didžiausias turtas, nežiūrint kiek kitokio turto beturėtume. Žmogaus kūrybinis darbas yra valstybės klestėjimo pagrindas. Visų pirmą tik toks žmogus atstatys mūsų ekonomiką po krizės. Ir nesvarbu, esi verslininkas ar samdomas darbuotojas, medikas ar menininkas, visi vienodai vertingi.

Žmogaus laisvė yra bendruomenės kūrimo pradžia. Subsidiarumo principai reiškia, kad kiekvienas žmogus iš esmės imasi atsakomybės už savo galių realizavimą, o bendruomenė ir valstybė padeda įgyvendinti žmogiškosios prigimties poreikius ir nustato individų tarpusavio bendravimo taisykles

Laisvė nėra absoliuti vertybė, ji žmogui duota tam, kad jis laisvai apsispręstų. Apsisprendimas blogiui yra tik blogas laisvos valios panaudojimas. Dievas davė žmogui laisvą valią ne tam, kad šis galėtų rinktis gėrį ir blogį, bet tam, kad žmogus laisvai apsispręstų už gėrį.

Profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos labai reikšmingos plėtojant subsidiarumo principą, todėl labai svarbu joms perduoti vis daugiau galių pačioms spręsti su darbo santykiais ir profesine veikla susijusius klausimus.

• Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)? Ar palaikote progresinius mokesčius?

Senstančioje visuomenėje lėšų poreikis tik didės, todėl jų panaudojimas turėtų būti kuo efektyvesnis, parama turi keliauti tiems, kuriems iš tiesų reikia. Turi būti nuosekliai didinemi atlyginimai ne tik minimalią algą gaunatiems. Tam reikia koreguoti valstybės tarnybos įstatymus ir plėtoti profesinių sąjungų ir darbdavių kolektyvinių susuitarumų sistemą. Darbo kodeksą laikas peržiūrėti. Mes esame už mokęstinės sistemos proresyvumą, šiuo metu mokęsčiai nėra socialiai teisingi, jie didina atotrūkį tarp turtingiausių ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. MMA turi būti reguliariai ir savu laiku peržūrima.

• Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises?

Profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos labai reikšmingos plėtojant subsidiarumo principą, todėl labai svarbu joms perduoti vis daugiau galių pačioms spręsti su darbo santykiais ir profesine veikla susijusius klausimus,

Todėl, Darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose stiprinsime dirbančiųjų galimybes apginti savo teises,

Plėsime kolektyvinių sutarčių tarp darbdavių ir profesinių sąjungų praktiką.

Pramonės prekybos ir amatų rūmus padarysime atsakingais už profesinio parengimo sistemą                                                                                                                                                                                

• Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą?

Turime palaipsniui didinti savarnkiškas savicaldybių funkcijas, kartu pertvarkant ir mokęstinę sistemą, įgalinant savivaldybes nustatyti vis didesnės  dalies mokęsčių dydį. Nuosekliai didinti savivaldybėms deleguotų funkcijų ratą, kartu užtikrinant pakankamą jų finansavimą.

Savivaldybės turi labiau įtraukti NVO į sperendimų priėmimą, verta grįžti diskusijos dėl tiesioginių seniųnų rinkimą.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

XXI amžiuje moksleivis turi gauti ne tik tvirtas žinias, turi gauti įgūdžius rasti reikiamas žinias informacijos srautuose, nepasimesti tarp žinių lobyno ir informacijos šiukšlyno. Specialistą paruošti, nesunku, asmenybę – reikia pastangų. Mūsų tikslas yra paruošti asmenybes, turinčias žinių ir mokančių jas pritaikyti.

Mokslo pasaulis šiandien išgyvena reliatyvizmo filosofijos sukeltą krizę. Jos pasekmės – nyksta riba tarp tikro, gamtos ir žmogaus prigimties pažinimu paremto mokslo ir įvairių pseudomokslinių išmonių, tyrimų rezultatai neretai priklauso nuo užsakovų ir finansinių rėmėjų pageidavimų. Krikščioniškoji civilizacija suderina savyje socialinį ir dvasinį žmogaus harmoningumą su tyrinėjimų dvasia ir polinkiu į inovacijas. Mokslo atradimai ir jų pagrindu sukurtos technologijos turi saugoti geruosius žmogaus prigimties bruožus, ir netapti bedvasiais socialinės inžinerijos ir manipuliavimo įrankiais.

Asmenybės išsilavinimas, žinių siekis ir mokslinė kompetencija kartu su analitiniu mąstymu ir žvilgsniu į pasaulio sandarą ir reiškinius yra pagrindas, ant kurio formavosi ir išliko Lietuvos valstybė, ir yra tas kelias, kuriuo visuomenė turi eiti, stiprindama krašto valstybingumą, autentiškumą ir saugumą. Mokslo reikšmės suvokimo ugdymas visuose lygmenyse, tvarus mokslo finansavimas yra būtini nepriklausomos ir identitetą puoselėjančios valstybės tikslai.

Turime labiau pasitikėti Lietuvos mokslininkais, suteikti jiems laisvę naudotis finansiniais instrumentais. Be išlygų, reikia iš esmės didinti mokslinių tyrimų finansavimą. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, galime ir turime kalbėti apie Lietuvos mokslo prekinio ženklo kūrimą. Mūsų tarpe nemažai sėkmingai dirbančių mokslininkų, tačiau valstybė mažai investuoja į mokslo sritį ir ypač mažai dėmesio skiria jauniems mokslininkams, kurie dabar sunkiai gali gauti kreditus būstui įsigyti, turime suvokti, kad be jų talkos neatlaikysime konkurencijos su kitomis valstybėmis.

Todėl sukursime valstybės remiamą sistemą leidžiančia jauniems mokslininkams (tiek Lietuvos, tiek čia dirbantiems užsieniečiams) gauti kreditą būsto įsigyti, jeigu jis įsipareigoja kurį laiką (pvz. 10 metų) dirbti Lietuvos mokslo įstaigose, kaip pagrindinėje darbovietėje. Tai pristabdytų „protų nutekėjimą“ iš Lietuvos, bei pritraukti talentingų jaunų mokslininkų iš kitų šalių. Dabar daugelis mokslininkų neturi didesnių pajamų institutuose ir universitetuose, papildomos pajamos iš tarptautinių programų yra terminuotos ir bankai į jas žiūri skeptiškai. Ši sistema labai palengvintų humanitarinės srities mokslininkų gyvenimą, kurie yra menkai finansuojami ir mažai gali papildomai užsidirbti iš tarptautinių projektų.

Sutvarkysime pažangių , skirtų žmonių gerovei kurti, veiklų planavimą, įtraukiant į šią veiklą geriausius šalies mokslininkus, įmones, pritraukiant šalies ir užsienio investicijas;

Įsteigsime ilgalaikes, gerai finansuojamas programas, kuriose būtų išnaudotas didelis biochemikų, fizikų, informacinių technologijų ir kt. mokslų potencialas. Ypač dabar aktualu koncentruotis į tyrimus biomedicinos, ligų diagnostikos srityse,

XXI amžiuje moksleiviai turi ne tik įgyti tvirtas žinias, gauti įgūdžius jų ieškojimui informacijos srautuose, nepasimesti tarp išminties lobyno ir informacijos šiukšlyno.

Specialistą paruošti nesunku, asmenybę – reikia pastangų. Mūsų tikslas yra išugdyti asmenybes, turinčias žinių ir mokančias jas pritaikyti. Išmokstame skaityti, bet neįprantame mąstyti...

Nepaliaujamai ir chaotiškai reformuodami švietimo sistemą pametėme jos tikslą - mokinį, pamiršome mokytoją. Mokykla tapo neatsakingų socialinių eksperimentų su moksleiviais vieta, kurioje pamirštamos ne tik žinių perdavimo svarba, bet ir vaikų dora bei biologinė ir šeimiškoji prigimtis. Turime prisiminti Tautinės mokyklos principus. Dėmesys turiniui, vaiko ugdymas pilnaverte asmenybe turi tapti prioritetu, pareigos ugdymas visuomenei, pagarbos skiepijimas savo šeimai, mokytojui yra tai ko, trūksta mūsų mokyklai.

Mokyklos yra išvargintos nesibaigiančių reformų ir pertvarkų, dažnai nieko bendro neturinčių su siekiu gerinti ugdymo kokybę. Moksleiviai turi apsispręsti iš anksto kuo jie norės būti. Ankstyvas profiliavimas nepasiteisino nei kokybės prasme, galų gale tai prieštarauja gamtos nulemtiems vaiko raidos dėsniams. Jo reikia kuo greičiau atsisakyti.

Mokykloje, užuot propaguodami lytinius santykius ,  turėtume ruošti vaikus šeimai. Tikrai mūsų valstybei nepakenktų daugiau krikščionišką pasaulėžiūrą ir auklėjimą propaguojančių mokyklų.

Todėl, peržiūrėsime švietimo programų turinį, siekdami atstatyti Tautinės mokyklos koncepcijoje įtvirtinus principus. Vadovausimės Lietuvos šviesios minties galiūnų - St. Šalkauskio, Ant. Maceinos, M.Lukšienės sukaupta patirtimi.

Pareigos jausmo ir pagarbos mokytojui ugdymas turi tapti neatsiejama programų dalimi.

Atsisakysime nepasiteisinusios moksleivių ankstyvo profiliavimo sistemos.

Pasiruošimo šeimai programa turi tapti privaloma.

Skatinsime Krikščioniškų mokyklų kūrimą.

• Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?

Tėvai turi būti labiau įtraukti į ugdymo procesą. Negali būti primetamos neprivalomos programos (PVZ. apie dveių karalaičių meilę ir kt.). Turime plėtoti ir krikščioniškų mokyklų tinklą. Pasirengimo šeimai programos turi būti privalomos.

• Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle?

Mokyklos pavargo nuo dirbtinių reformų. Tinklą reikės optimizuoti visą laiką, nes keičiasi vietovių demografinė situacija. Tačiau reikia kuo greičiau atsisakyti ankstyvo mokinių profiliavimo sistemos, kuri nepasiteisino  Optimizuojant tinklą labiau reikia pasitikėti savivalda.  Privačios mokyklos ir darželiai turi organiškai papildyti bendro ugdymo sistemą.

• Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?

Deja jokios techninių žinių plėtros nevyksta, o tai jau kenkia ir vis labiau kenks šalies konkurencingumui.  Humanitariniai ir techniniai mokslai turi būti plėtojami subalansuotai. Turi būti žymiai padidintos investicijos į abi sritis.

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

Turime tapti sveikų žmonių bendrija. Pandemija išryškino silpnąsias sveikatos apsaugos sistemos vietas, esame pasirengę ne tik matyti ligšiolines negeroves, bet ir jas taisyti.

Sveikatos sistemai reikalinga pertvarka, ją pritaikant darbui pandemijos sąlygomis. Negali nukentėti sveikatos paslaugų kokybė. Tai pareikalaus papildomų lėšų ir todėl, kad visuomenė sensta. Reikės ir sparčios slaugos sektoriaus plėtros. Sunku bus įveikti piktnaudžiavimą vaistų ir sveikatos paslaugų įkainių nustatyme, nepertvarkius  sistemos iš esmės.  

Todėl Ligonių kasas atskirsime nuo sveikatos ministerijos priklausomybės. Ligonių kasos turi ginti pacientą, o ne ministeriją.

Siekdami garantuoti visiems piliečiams prieinamą sveikatos apsaugą, užtikrinsime kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą, plėtosime lankstų ir dinamišką ligoninių tinklą,  maksimaliai išlaikysime ir stiprinsime sveikatos įstaigų sistemos decentralizaciją.

Sukurti visuotinį įvairiapusį sveikatos apsaugos potencialą užtikrinant žmonių sveikatos priežiūrą ir nuolatinį jos saugojimą visą gyvenimą, taip pat įvairių ligų, traumų ir sergamumo mažinimą.

Sveikatos apsauga turi būti finansuojama mišriai: iš valstybės biudžeto ir sveikatos draudimo sistemos. Įgyvendindami programas ir per investicijas turime daug efektyviau išlaikyti valstybines sveikatos apsaugos ir priežiūros institucijas.

Vien valstybė nesugebės užtikrinti visavertės sveikatos apsaugos. Privačių sveikatos apsaugos, priežiūros ir gydymo įstaigų veikla turėtų būti skatintina aiškiai ją reglamentuojant įstatymuose.

Turime suprasti, kad vien tik gydydami ligas nepasieksime reikiamų tikslų. Turime plėtoti ligų profilaktikos, sveiko gyvenimo būdo programas.

• Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl?

Gyvybė turi būti saugojama nuo pradėjimo. Tai neginčijama, todėl reikia nuosekliai mažinti aborto prieinamumą. Turi būti sukurta psichologinės ir socialinės pagalbos sistema skatinanti ne kaip atsikratyti pradėtos gyvybės, bet ją išsaugant.  Kartu nuo darželio turi būti nuosekliai puoselėjami pagarbos gyvybei prioritetai, atsisakant „pasirinkimo“ principo. Atsakomybė už gyvybę turi prisiimti tiek vyras tiek moteris. Gydytojai turi turėti visiška teisę atsisakyti žudyti pradėtą gyvybę. Išmintinu atveju galėtų būti tie atvejai, kai reikia rinktis tarp motinos ar vaiko gyvybės.

• Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.?

Esminė sveikatos sistemos pertvarka – Ligonių kasų atskyrimas nuo ministerijos. Ligonių kasos turi būti nepriklausomos ir atstovauti pacientų interesus.  Turi būti aiškiai nustatytas apmokamų iš sveikatos draudimo teikiamų kompensuojamų sąrašas. Kartu turi būti plėtojamas ir privati medicina.

• Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių?

Senstanti visuomenė pareikalaus didesnių išlaidų sveikatos apsaugai, todėl neišvengiamai reikės didinti jai skiriamų lėšų dalį, šalia turime mažinti neracionalų ir neskaidrų lėšų panaudojimą.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

KS yra partija Lietuvai, tad jos interesas yra telkti kuriančias politines jėgas ir priešintis griaunančioms. Mūsų valstybės vizija yra Lietuva, kaip nepriklausoma Vakarų Europos valstybė sukurta krikščioniškosios civilizacijos pagrindu. Esame atviri bendravimui su politinėmis visomis politinėmis jėgomis, kuriančiomis dabartinę Lietuvos Respubliką savitu, tų partijų programose nubrėžtu būdu. Esame tolerantiški nuomonių įvairovei, mokame derinti skirtingas Lietuvos kūrimo idėjas, tačiau nesame indiferentiški blogiui. Todėl neįsivaizduojame bendradarbiavimo su jėgomis, silpninančiomis mūsų nepriklausomybę, mažinančiomis apginamumą, sunkiai suvokiame produktyvų bendradarbiavimą su partijomis, sėjančiomis mirties kultūrą, žeminančiomis žmogaus orumą.

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Katalikų Bažnyčia turi ryžtingiau atstovauti savo vertybes, be kurių susigražinimo į gyvenimą sunku tikėtis šviesesnės Lietuvos ir Europos Sąjungos ateities. To negalime atidėti ateičiai.