Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios minties.

Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą.

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

Kiekvienas vaikas turi teisę į šeimą, tačiau taip pat svarbu ir kiekvieno šeimos nario apsauga. Sieksime Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo realaus įgyvendinimo ir suderinimo su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Privaloma mediacija skyrybų bylose, tame tarpe ir smurto artimoje aplinkoje atvejais, nebus taikoma – atšauksime tai numatantį įstatymą. Taip pat didelį dėmesį ir pagalbą skirsime mažesnėms šeimoms: vienai mamai ar tėvui su vaikais, kurie taip pat sudaro šeimą ir negali likti paraštėse.  

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

Kaip sakė amžiną atilsį L.Donskis, liberalizmas yra laisvė tikėti, o ne laisvė nuo tikėjimo. Liberalų sąjūdis pasisako už žmogaus teises laisvai išpažinti tikėjimą.

√  Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Liberalų sąjūdis aplinkos apsaugą bei tvarios valstybės kūrimą išskiria kaip vieną savo svarbiausių tikslų per ateinančią kadenciją. Mes sieksime, kad Lietuva taptų žaliojo kurso lydere. Sudarysime sąlygas kiekvienam Lietuvos gyventojui tapti klimatui neutraliu piliečiu. Visomis galimomis priemonėmis mažinsime atliekų susidarymą, užtikrinsime susidariusių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, taikant žiedinės ekonomikos principus. Sieksime, kad Lietuvos bioekonomikos sektorius būtų lyderis tarp ES šalių. Siekiant visų tikslų įgyvendinimo biurokratinę Aplinkos ministeriją keisime elektronine ir pažangia Darnaus vystymosi ministerija.

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

Laisvė dirbančiam ir kuriančiam žmogui!

Dirbantis žmogus ir verslas - šalies augimo pagrindas, todėl, mažindami GPM ir PVM, suvienodindami NPD su MMA bei peržiūrėdami kitus mokesčius, sieksime adekvataus ir sąžiningo atlygio už darbą.

• Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)? Ar palaikote progresinius mokesčius?

Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius slegia didžiulė darbo mokesčių našta. Darbo apmokestinimas Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir tai yra gerokai daugiau nei išsivysčiusių valstybių (EBPO) vidurkis. Įmonių savininkų pajamos iš jų turimų įmonių veiklos apmokestinamos net kelis kartus: 15 proc. pelno mokesčiu, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu dividendams, kartu sudėjus gauname apie 30 procentų. Vartojimo mokesčiai taip pat didesni – net 11 ES valstybių narių galioja mažesnis standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nei Lietuvoje, be to, taikomos įvairios lengvatos, kurios leidžia prekes ir paslaugas vartotojams įsigyti dar pigiau. Liberalų sąjūdis siūlo visą priemonių kompleksą, kuris padės turėti daugiau pinigų žmogui ir šeimai:

• Per kadenciją Gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumažinsime iki 15%.
• Sumažinsime Pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 5% būtiniausiems maisto produktams, o statybos darbams iki 9 %
• Sieksime, kad neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) būtų suvienodintas su minimaliu mėnesio atlygiu(MMA).
• Taikydami įvairias priemones tokias kaip viešųjų pirkimų skaidrinimas, pajamų ir vartojimo mokesčių mažinimas kasmet iš šešėlio ištrauksime po 300 mln. eurų.
• Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises?

Dažnas įsitikinęs, kad darbo kodekso liberalizmas yra darbuotojo pozicijos silpninimas, tačiau tokio pobūdžio pakeitimai ne tik skatintų kurti naujas darbo vietas ir taip sudarytų didesnį pasirinkimą darbuotojui, bet kartu sudarytų lankstesnes sąlygas darbuotojams derinti darbą su įsipareigojimais šeimai.

• Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą?

Visomis priemonėmis stiprinsime savivaldą. Lietuvoje per daug kalbama apie savivaldą kaip administracijos vienetą, tačiau pamirštama savivaldos esmė- bendruomenės savarankiškumas.  Visų pirma atliksime funkcijų ir efektyvumo analizę. Pašalinsime funkcijų tarp valstybės ir savivaldybės dubliavimą, dalis funkcijų bus perduodamos (deleguojamos) savivaldybėms tik skiriant adekvačius resursus joms vykdyti, valstybės biudžete tiksliai nurodant, kiek kuriai funkcijai skiriama asignavimų. Mažindami biurokratinę naštą, savivaldybėms perduosime Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas funkcijas ir resursus, valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešosios tvarkos užtikrinimui, taip pat apleisto nekilnojamo turto tvarkymo srityje, užtikrinsime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą. Sukursime didesnę laisvę savivaldai disponuoti mokesčiais  ir mažinsime savivaldybių biudžetų struktūros priklausomybę nuo centralizuotų pajamų perskirstymo ir dotacijų, skatinant vietinių mokesčių pajamų surinkimo galimybes (pvz. mokesčiai už gamtos išteklius).Įgalinsime savivaldybes labiau pačioms valdyti savo finansus ir biudžetus. Suteiksime savivaldybėms galimybę leisti savo obligacijas ir taip finansuoti plėtros projektus. Savivaldybių obligacijos yra įprastas finansinis instrumentas Vakarų šalyse, kuris leidžia būti nepriklausomoms nuo centrinės valdžios.

Sieksime kuo didesnės visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimą. Problemų identifikavimas ir sprendimai kils iš vietos gyventojų poreikių. Skatinsime didesnį informacijos prieinamumą apie savivaldybių veiklą, naudosime gerąsias konsultavimosi su visuomene praktikas: apklausos, fokus diskusijos, dalyvaujamasis biudžetas, kvietimai dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, teikti pasiūlymus ir pan. Stiprinsime seniūnijas. Savivaldybės pačios pasirinks, kokias paslaugas teikti per seniūnijas, kokias centralizuotai. Seniūnijų teisinę formą ir veiklos teritoriją nustatys pačios savivaldybės, įtraukdamos bendruomenes. Stiprinsime išplėstinių seniūnaičių tarybų institutą. Didesnės skaitmeninės demokratijos ir laisvės vardan sudarysime galimybes seniūnaičius rinkti elektroniniu būdu. Užtikrinsime galimybes žmonėms savarankiškai, be perteklinio valdžios kišimosi tvarkytis savo kieme, kaime, gatvėje, kvartale, mieste ar miestelyje, naikinsime biurokratines kliūtis.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

Ugdykime laisvei pasirengusį žmogų!

Tobulinsime švietimo sistemą, užtikrindami įvairovę ir laisvę veikti. Pasitikime mokyklų vadovais ir mokytojais, todėl nustatysime tik siekiamus rezultatus, o būdus ir metodiką paliksime nuspręsti mokyklos bendruomenei. Suprantame, kad pedagogai - sėkmingo švietimo pagrindas, todėl sieksime, kad pedagogo atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.  

• Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?

Mes, liberalai, sieksime ugdyti laisvei pasirengusį žmogų, todėl pasisakome už lytinį ugdymą mokyklose tam, kad jaunoji karta būtų apsišvietusi ir tinkamai informuota apie savo sprendimus bei galimybes.

• Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle?

Siekiame sukurti tvarų mokyklų tinklą, todėl prioritetą skiriame kokybiškam piliečių išsilavinimui, o ne pastatų išlaikymui. Kiekvienoje Lietuvos mokykloje turi būti sudarytos sąlygos visaverčiam ugdymui(si) įvairius poreikius turintiems vaikams. Taip pat, svarbu nepamiršti ir nuotolinio mokymo, kuris karantino metu parodė, kad nepaisant iškilusių problemų, tai vis tiek yra puiki, iki galo neišnaudota priemonė, leidžianti „priartinti“ atokiausias mokyklas prie kokybiško ir įdomaus ugdymo proceso. Privatus ugdymas- lygiavertis švietimo sistemos dalyvis, todėl jam turi būti sudarytos tokios pačio veikimo sąlygos ir pagalba kaip ir valstybiniam.

• Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?

Švietimas – Liberalų Sąjūdžiui yra pamatinė dedamoji sėkmingam šalies vystymuisi. Liberalų Sąjūdis siekia, kad mokymasis mokyklos suole nepasibaigtų, o būtų tęsiamas įvairiomis formomis toliau. Mes, liberalai, profesinį mokymą matome kaip vieną iš būdų suteikti kiekvienam jaunam žmogui galimybę išbandyti save profesinėje veikloje, atrasti savo talentą ir įgyti įgūdžius, kurie galėtų būti  naudingi tolesnėje darbinėje karjeroje.Aukštasis mokslas tai vertybė, kurianti galimybes, todėl sieksime studijų kokybės gerinimo skirdami išskirtinį dėmesį universitetams kaip intelektiniams centrams, ugdantiems mūsų šalies ir pasaulio kūrėjus.   Sieksime, kad Lietuvoje atsirastų bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje, o kolegijos didintų aukštojo mokslo prieinamumą regionuose. Nuosekliai didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, per kadenciją sieksime skirti 1, 5 % nuo BVP, užtikrinsime mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio augimą. Ugdysime mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Plėtosime mokymosi visą gyvenimą galimybes, tame tarpe sukursime finansinių paskatų sistemą darbdaviams, besirūpinantiems sistemingu darbuotojų kompetencijų tobulinimu.

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

Sveika sveikatos apsauga!

Kursime inovatyvią, mokslu grįstą sveikatos apsaugos sistemą. Užtikrinsime aukščiausios kokybės paslaugas, kurios būtų suteikiamos laiku ir artimiausioje vietoje. Didindami finansavimą pirminei sveikatos grandžiai bei psichikos pagalbai, aktyviai užsiimsime ligų prevencija. Užtikrinsime didesnius gydytojų atlyginimus.

• Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl?

Abortas yra kiekvienos moters apisprendimas ir pasirinkimas, todėl valstybė neturėtų trukdyti asmens pasirinkimui, tačiau turi užtikrinti, kad sprendimas yra primintas turint visą reikalingą informaciją. 

• Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.?

Sąžiningas atlygis už atliktą darbą yra liberalų strateginė kryptis, todėl  sveikatos sritis negali ir neturi būti išimtis. Sieksime, kad  minimalus gydytojų atlyginimas būtų daugiau nei 3, o slaugytojų 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Sudarysime sąlygas gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams užsidirbti didesnius atlyginimus naudojant adekvačios sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros, priemokų, savanoriško sveikatos draudimo bei alternatyvaus sveikatos draudimo modelius.

Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, atsižvelgiant į mokslu pagrįstas rekomendacijas bei ES valstybių patirtį. Dabartiniai gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų krūviai neatitinka ES reikalavimų. Sisteminis sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokytis, aprašytas kitose šios programos dalyse, taip pat ir krūvių sureguliavimas leis optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugų apimtis. Daugelis medicinos personalo dėl nepakankamo darbo užmokesčio dirba didesniu nei 1 etato krūviu, bet mažesniu intensyvumu, lyginant su daugeliu ES šalių. Dalis medikui priskirtų funkcijų bus deleguota administratoriams, medicinos procesų koordinatoriams, gydytojo padėjėjams – konsultacijos dėl paslaugų apmokėjimo, dalies formų pildymo ir pan.

• Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių?

Užtikrinsime 25 proc. didesnį finansavimą šeimos gydytojams/pirminei sveikatos grandžiai ir  psichikos sveikatos sričiai. Siūlysime alternatyvių finansavimo šaltinių sistemą, kuri leistų ištraukti neoficialius mokėjimus iš šešėlio.Aiškiai ir skaidriai reglamentuosime sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarką.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

Sieksime kurti galimybių Lietuvą kiekvienam, todėl ieškosime sutarimo su tais, kurie sieks prisidėti prie šio tikslo.

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Pilietinė visuomenė ir bendruomenės yra stiprios valstybės pagrindas, todėl siekiame dialogo su įvairiomis bendruomenėmis ir visuomenės grupėmis tam, kad kiekvienam šalies gyventojui galėtumėme sukurti tinkamas galimybes kurti, mokytis, dirbti ir pilnavertiškai gyventi. Tikimės, kad Katalikų bažnyčios bendruomenė prisidės prie galimybių Lietuvoje kūrimo.