Ką esate nuveikę, užtikrindami pamatines žmogaus teises, ir kokių teisėkūros iniciatyvų imsitės joms įtvirtinti bei ginti:

√  Kiekvieno asmens teisę gyventi – teisę gimti ir oriai gyventi iki natūralios mirties.

√  Vaiko teisę gyventi su tėvu ir motina darnioje šeimoje.

√  Asmens teisę elgtis pagal sąžinę ir laisvai išpažinti tikėjimą bei jį praktikuoti.

√  Kūrinijos apsaugą, tvarumą ir išsaugojimą ateinančioms kartoms.

Žmogaus teisės yra neatskiriama socialdemokratijos dalis ir visose politikos sferose jomis remiamės – nuo užsienio politikos iki aplinkos apsaugos.

Norėdami užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augtimylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, turime ir toliaumažinti vaikų paėmimo iš šeimų skaičių kuriant kokybiškas ir prieinamas paslaugas beipagalbą šeimoms kiekviename regione, šviečiant visuomenę apie nesmurtinius vaikųugdymo metodus bei tobulinant reformuotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimotarnybos darbą. 26 Konstitucijos straipsnis užtikrina minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Visiškai pritariame šioms nuostatoms ir turint omenyje, jog Konstitucija yra aukščiausias valstybės įstatymas, niekas negali kėsintis į šias laisves.

Klimato kaitos krizė kelia didžiulę grėsmę mūsų valstybės ateičiai. Nors tokie reiškiniai kaip viesulai ar didelį plotą apimantys potvyniai Lietuvoje nėra plačiai paplitę, besikeičiantį klimatą stebime ir patys – kiekviena vasara vis karštesnė, vadinamoji tradicinė lietuviška žiema darosi vis trumpesnė arba visai nepasirodo. Norėdami išsaugoti mūsų gamtą ir šalį ateities kartoms inicijuosime ekonomikos pertvarką žaliojo augimo link, didelį dėmesį skirdami augalijos bei gyvūnijos išsaugojimui.

Kokių pokyčių numatote darbo, socialinės rūpybos, savivaldos srityse?

• Kaip užtikrinsite žmogaus teisę į socialinę apsaugą ir teisingą atlygį už darbą, kuris užtikrintų jam ir jo šeimai orų gyvenimą? Kaip įgyvendinsite tokio atlyginimo užtikrinamą per teisinį valstybės reguliavimą (pvz., MMA nustatymą, konkurencijos tarp darbdavių didinimą ar kt.)? Ar palaikote progresinius mokesčius? 
  Socialinė politika turi būti grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais principais – pavyzdžiui, 21 straipsniu, jog žmogaus orumą gina įstatymas. Kartu su Europos socialdemokratais remiame Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, kuriame įtvirtintos 20 pagrindinių žmogaus socialinių ir ekonominių teisių (nuo teisės į minimalų atlyginimą, sudarantį 60% vidutinio darbo užmokesčio iki tinkamos vaikų priežiūros). Prastą dabartinę padėtį parodo ir skaičiai - esame tarp 4 ES valstybių, kurios socialinei apsaugai skiria mažiausią savo bendrojo vidaus produkto dal
  
  Viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai nėra pakankami – ne visi darbdaviai yra nusiteikę mokėti orius atlyginimus, nes žino, jog žmonės, nerasdami darbo, sutiks imtis pirmo pasitaikiusio, jei tai reikš stabilias pajamas. Todėl pertvarkysime nedarbo draudimo sistemą taip, jog išmokų lygis ir jų terminai būtų adekvatūs – tai didins darbo ieškančių derybinę galią ir leis rinktis gerai apmokamą darbą, o ne pirmą pasitaikiusį, o darbdaviai turės didinti atlyginimus. Taip pat stiprinsime profsąjungų vaidmenį atkurdami trišales tarybas regionuose, skatinsime perėjimą prie kolektyvinių sutarčių nustatymo regioniniu, sektoriniu bei profesiniu lygmeniu.
  
  Taip, palaikome progresinius mokesčius. Mažinsime gyventojų pajamų apmokestinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei didinsime apmokestinimą dideles pajamas gaunantiems asmenims. Siesime gyventojų pajamų mokesčio tarifus su gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo pajamų šaltinio (vienodas pajamas gaunantys turi ir vienodai mokėti); didinsime tarifų progresyvumą.
  
  
• Ar manote, kad darbuotojų sąjungoms esamas Darbo kodeksas numato deramas galimybes veikti? Jei ne – ką siūlytumėte keisti? Kaip piliečiai galės atstovauti gindami savo teises? 
  Dabartiniam Darbo kodeksui reikia korekcijų. Stiprindami profesines sąjungas keisime Darbo kodeksą ir pradėsime jo monitoringą, pirmenybę teikiant darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisiųapsaugai bei darbuotojų dirbančių pagal netipines darbo formas apsaugai. Taip pat skirsimederamą dėmesį savalaikiam ES teisės aktų darbo santykių srityje, įskaitant direktyvą dėlskaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, įgyvendinimui. Ši direktyva papildo ir modernizuojadabartines prievoles informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo darbo sąlygas. Be to,nustatomi nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiemsdarbuotojams, įskaitant dirbančius pagal netipines darbo sutartis, būtų užtikrintas didesnisdarbo sąlygų nuspėjamumas ir aiškumas. Žmones raginome, raginame ir raginsime stoti į profsąjungas, nes kolektyvinėmis pastangomis ginti ir atstovauti savo teises yra lengviau, nei pavieniui.
  
  
• Ar Lietuvoje vietinės valdžios bei savivaldos institucijos turi pakankamai galių? Ar imsitės teisėkūros iniciatyvų (jei taip – kokių?) decentralizuoti savivaldos sprendimų priėmimą? 
  Savivalda šiandien neturi pakankamai galių ir sprendimai dažnai yra „nuleidžiami“ iš centrinės valdžios Vilniuje, kuri negali tiksliai žinoti vietos gyventojų poreikių. Išmėginsime ir plėsime vietos apklausų, gyventojųsusirinkimų ir dalyvaujamojo biudžeto, kuris pasiteisino Alytuje, praktikas. Sekdami Airijos pavyzdžiu,apsvarstysime galimybę steigti Piliečių Asamblėją, kuri svarstytų strateginius šalies raidosklausimus. Šią arba kitas panašias svarstomosios demokratijos technologijas išbandysimeir vietos savivaldos lygmeniu.
  
  Ne kartą buvo diskutuota apie savivaldos galių sustiprinimą, tačiau niekad nebuvo inicijuotos nacionalinės diskusijos apie būtinybę aiškiau apibrėžti savivaldybių tarybų, merų ir seniūnų kompetencijas. Neatitinka laikmečio reikalavimų ir vienpakopės savivaldos modelis. Pagal Konstitucijos 123 straipsnį aukštesniuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė – atėjo laikas keisti ir šį straipsnį, įvedant Lietuvoje dvipakopę savivaldą.
  
  Taip pat tobulinsimesavivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad savivaldybėms būtų visiškaikompensuojamos gyventojų pajamų mokesčio netektys, atsirandančios dėl centrinėsvaldžios sprendimų. Inicijuosime įstatymų pakeitimus, kuriais būtų padidintossavivaldybių teisės pačioms dar didesniu mastu reguliuoti vietinių mokesčių tarifus beidisponuoti nepanaudotomis ar sutaupytomis biudžeto lėšomis.

Ką švietimo ir ugdymo srityje jau įgyvendinote ir ką numato jūsų politinė programa?

• Kaip užtikrinsite tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus? Ar reikia (jei taip – kaip) papildomai reglamentuoti lytinį ugdymą / rengimą šeimai mokyklose?
  Tėvai turi teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus – tai yra privataus gyvenimo dalis – jei nekelia pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei.
  
  
• Koks yra ir kokį numatote mokyklų tinklą, klasių dydį? Kas sąlygos šį procesą? Kokią privačių / šeimų mokyklų / darželių vietą matote šiame tinkle? 
  Klasių dydis pradinėse klasėse turėtų būti ne didesnis nei 20 mokinių, o vyresnėse – iki 24 mokinių. Taip bus galima skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui ir sukurti motyvuojančią edukacinę aplinką. O pertvarkydami ugdymo įstaigų tinklą, orientuosimės į kiekvieno vaiko teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena. Pradinių klasių mokiniai turėtų mokytis kaip įmanoma arčiau savo gyvenamosios vietos, o vyresniems, jei nėra kitos galimybės, organizuoti patogų pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos, kurioje yra tinkamos sąlygos.
  
  Privačios mokyklos gali veikti, tačiau jų finansavimo tvarką keisime į identišką valstybinėms, uždraudžiant imti papildomą mokestį už moksl

• Kaip vėliau, po mokyklos, ugdomas mūsų piliečių intelektinis potencialas? Ar pasiteisina vien techninių žinių plėtra, jei neugdomas žmogiškasis supratimas ir atsakomybė – apleidžiami humanitariniai ir socialiniai mokslai? Ką ketinate daryti?
  Siekiant išspręsti šią problemą įdiegsime mokymosi visą gyvenimą čekių sistemą. Tai leis didelei visuomenės daliai gauti tikslinę finansinę paramą mokymuisi ir savo nuožiūra ją panaudoti profesinių kompetencijų įgijimui, tobulinimui, užsienio kalbų mokymuisi ar kitiems dalykams. Stiprindami institucinę suaugusiųjų mokymosi bazę, taip patnumatome sistemingai remti trečiojo amžiaus universitetus bei nevyriausybinį sektorių,skatinti savivaldybių įnašą į suaugusiųjų mokymosi paramą. Taip pat peržiūrėsimebendrojo ugdymo programos akcentuojant mokymosi mokytis kompetencijos svarbą.

Ką jau nuveikėte ir numatote įgyvendinti sveikatos apsaugos srityje?

• Ar ketinate uždrausti, arba labai stipriai apriboti aborto prieinamumą? Kokią pagalbą (ir kaip) siūlote teikti krizinį nėštumą patiriančioms moterims? Ką manote apie sąžinės išlygas medikams – kokiais atvejais jas palaikytumėte, kokiais ne? Kodėl? 
  Ne – nei uždrausti, nei stipriai apriboti abortų prieinamumo neketiname. Sieksime pereiti prie modernios, mokslu ir gerosiomis praktikomis paremtos, reprodukcinės sveikatos politikos. Turint omenyje, jog paauglių nėštumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, imsimėspraktinių priemonių spręsti prastą lytinio švietimo kokybę, žemą kontraceptinių priemoniųprieinamumą bei sutvarkysime kontraceptikų kompensavimo mechanizmą rizikosgrupėms. Skirsime papildomą dėmesį atskirties grupių moterims, imsimės veiksmų, kadgerėtų jų reprodukcinė sveikata.
  
  
• Ar gydytojai ir medicinos personalas turi galimybę skirti pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui ir už savo darbą gauti deramą atlyginimą, nedirbdami viršvalandžių? Jei ne, kaip siūlote keisti situaciją – per valstybės reguliavimą, per konkurencijos skatinimą ar kt.? 
  Taip, medikai šiuo metu, net ir ne pandemijos sąlygomis, neturi pakankamai laiko kiekvienam pacientui, nes didžiąją vizito dalį privalo skirti biurokratijai bei „popierizmui. Apskritai, šiuo metu vyrauja kietos kontrolės principas, Sveikatos apsaugos ministerija per Ligonių kasas ir pan. siekia valdyti vaistų, konsultacijų skyrimo, paslaugų teikimo kiekius, nes nepasitikima mediku ir pinigai laimi prieš žmogų. Taigi mažinsime biurokratiją ir investuosime į efektyvią vadybą tam, kad gydytojai galėtų daugiau laiko skirti pacientams. Medikų pajamų augimą susiesime su sveikatos finansavimo didėjimo bei gyventojams teikiamų paslaugų apimties augimu.
  
  LSDP 2020 m. Seimo rinkimų programoje įsipareigojame užtikrinti, kad šeimos gydytojo komanda taptų sveikatos sistemos ašimi, sprendžianti daugumą sveikatos problemų. Sutaupysime gydytojų darbo laiką užkardydami biurokratizmą sveikatos sistemoje, atskirdami gydomąjį ir administracinį darbą, užtikrindami el. sveikatos priemonių greitesnį veikimą ir sklandžią pacientų registraciją internetu į visas šalies gydymo įstaigas, plėsdami konsultacijas telefonu bei nuotolinę lėtinėmis ligomis sergančių ligonių sveikatos būklės stebėseną. Be kita ko, nustatysime, kad apsilankyti pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus būtų galima vėliausiai per penkias paras, o sudėtingus tyrimus ir specialistų konsultacijas atlikti – ne vėliau nei per mėnesį.

• Kokios valstybės lėšos skiriamos ir numatomos skirti šioms svarbiausioms žmogaus sveikatą ir potencialą užtikrinančioms veikos sritims? Iš kur imsite tam reikalingų išteklių? 
  Lėšos šiems ir kitiems įsipareigojimams atkeliaus iš mokesčių sistemos pertvarkos. Pirma, visos pajamos turi būti apmokestinamos vienodai – „ne“ privilegijomsapmokestinant pajamas. Vienodas pajamas gaunantys turi ir mokėti vienodai, nesvarbu, koks jų kilmės šaltinis. Antra, metinėms pajamoms turi būti taikomi progresiniaitarifai. Trečia, mokesčiai turi būti administruojami efektyviai, pasitelkiant gerąsias europinespraktikas ir užtikrinant žmonių pasitikėjimą mokestine sistema. Sieksime iki 2024 m. šaliesbiudžeto pajamas per mokesčių sistemą padidinti iki 35 proc. BVP.
  
  Biudžeto pajamos iš turto ir kapitalo Lietuvoje yra kelis kartus mažesnės nei ES vidurkis – turi būti naikinamos mokestinės lengvatos milijoninius pelnus Lietuvoje gaunančioms, bet čia mažai investuojančioms įmonėms. Įmonių pelno mokesčio tarifas turi būti grąžintas į prieš krizinį 20% lygį (šiuo metu – 15%).
  
  Didinant žmonių mokestinį sąmoningumą – skaidriai deklaruojant, kam skiriami mokesčių pavidalu surinktos lėšos – augs žmonių pasitikėjimas valstybe ir mokestine sistema, taip mažinant mokesčių nuslėpimo riziką.

Kaip numatote bendradarbiauti su kitomis partijomis bei politinėmis jėgomis dėl bendrojo gėrio, įveikdamos savo ankstesnį arba išankstinį susipriešinimą?

LSDP visada buvo ir yra atvira ir bendradarbiaujanti partija. Laikomės nuomonės, kad pasitikėjimas ir bendradarbiavimas yra visa ko pagrindas - ir žmonių vieni kitais, ir valstybės institucijomis bei viešosiomis paslaugomis. Pasitikėjimo stoka yra didžiulė Lietuvos problema. Pastaruoju metu situaciją bloginadar ir tai, kad valdantieji valstiečiai-žalieji ir opoziciniai konservatoriaivaidijasi tarpusavyje ir taip dar labiau skaldo visuomenę. Mes, socialdemokratai, kritiškaivertiname tokią politinę ne kultūrą ir kviečiame visas pilietines jėgas telktis tam, kad kaip vienaTauta įveiktume vidaus ir išorės grėsmes.

Ko tikitės ir kokį matote Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vaidmenį mūsų visuomenės gyvenime? Kaip valstybės politika gali padėti atlikti tą jūsų įvardytą Bažnyčios vaidmenį?

Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti savo dvasinio gyvenimo kryptį ir autoritetus. Todėl puoselėsime religijų ir įsitikinimų įvairovę bei kursime lygybe grįstusvalstybės ir tradicinių religijų santykius. Užtikrinsime individualią ir bendruomeninę laisvęir teisę viešai ir privačiai praktikuoti savo religiją bei tikėjimą. Inventorizuosime esamusreligijų ir valstybės santykius ir inicijuosime sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir visųtradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių pasirašymą. Sukursime skaidriąbei atskaitingą valstybės lėšų skyrimo religinėms bendruomenėms tvarką. Sieksime, kadšvietimo ir mokslo srityje būtų atspindima religijų ir įsitikinimų įvairovė bei jos svarbaatvirai ir demokratiškai visuomenei.