Kovo Artuma: tėvystėje mes kartu
Popiežiaus Pranciškaus pakviesti, dar gruodį pradėjome Šventojo Juozapo metus, o kovo 19-ąją jis skelbia dar ir Amoris Laetitia-Šeimos metų pradžią. Tad kovo Artuma – apie tėvystę ir tarnystės nuolankumą, apie viltį bet kokiomis gyvenimo sąlygomis kaip būtiną atsaką į krikščioniškąjį pašaukimą, apie atidą senstantiems, sergantiems, silpniausiems.
Kas ir kokie esame mes – savo namuose, bendruomenėje, Bažnyčioje? Kai tavo šeima – namuose, kai ji – parapijos žmonės ir kai šeima – Lietuva ir visa Bažnyčia? Kokie vaikai ir kokie tėvai esame? Artuma dalijasi apie įkvepiančius šeimos vyrų ir kunigų pavyzdžius.
Kartu bandome plačiau ir giliau suprasti kunigiškąją tarnystę ir drąsiai klausti: kam reikalingi diakonai? Konstantinopolio patriarcho patarėjo arkidiakono Johno Chryssavgis tekstas gali kardinaliai apversti mūsų tradicinį diakono vaidmens Bažnyčioje supratimą. Autorius siūlo nepasiduoti „žalingai klerikalizmo pagundai“ sumenkinant diakono tarnystės svarbą. Ir jau visiška klaida manyti, kad diakono įšventinimas į kunigus yra jo „paaukštinimas“. Kas svarbiau – kunigo, vyskupo autoriteto aspektas ar visų – diakono, kunigo, vyskupo – bendras ir esminis pašaukimas krikščioniškajai tarnystei, į kurią visų pirma esi pašauktas.
O kas motyvuoja ir demotyvuoja mūsų kunigus Lietuvoje? Giedrė Barčkutė tęsia VDU Katalikų teologijos fakulteto labai įdomaus tyrimo, kurį atliko apklausdama daugiau kaip 50-ies parapijų klebonus ir parapijiečius, apžvalgą. Žmonės tikisi iš klebono artimo ir tėviško santykio. O ką patiria klebonas, kai vos baigus seminariją svajonės pakeisti pasaulį dūžta į šipulius? Labai verta kunigus išgirsti, kad suprastume, pažintume ir broliškai sugyventume.
Koks bus naujasis Mišiolas, kurio naujoji laida lietuvių kalba šiuo metu rengiama? Tai milžiniškas darbas, o jį užbaigus ir gavus Vatikano patvirtinimą Eucharistija lietuviškai bus švenčiama pagal naująjį Mišiolą dešimtmečius. Išsamiau apie tai – kunigo Artūro Kazlausko pirmieji įspūdžiai, pavadinti „Kaip meldžiamės, taip tikim ir gyvenam“.
Kad tos pačios lyties asmenų sąjungas sureguliuoti būtina, sako ir popiežius Pranciškus, tačiau kaip tai padaryti? Šiuo metu Lietuvą taip pat drebinantį klausimą, kaip ir Stambulo konvencijos ratifikavimo tema, aptaria dr. Violeta Vasiliauskienė – trijų vaikų mama, teisininkė bei Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė.
Skaudžiausiai dreskianti vaikų ir jų saugaus augimo tema kovo Artumoje šokčioja teminėmis pakopomis. Tai ir gender ideologijos grėsmė ateities vaikų ugdymui, ir lytinio vaikų išnaudojimo siaubo bei tėvų, o ir aplinkinių, vaidmens aptarimas susiduriant su šia baisia realybe; tai dėmesys vaikystės traumų prevencijai; tai ir asmeniškas pasidalijimas apie autizmo liga sergantį vaiką ir tėvų kasdienybę tokį žmogų auginant.
Apie tam tikrus prasminius ženklus – kodėl taip sutampa, kad Kovo 11-ąją švenčiame per Gavėnią, – svarsto rašytojas ir vertėjas Antanas Gailius. „Gyvename gerokos sumaišties laikais, – teigia straipsnio autorius, – ir ta sumaištis tikrai nesibaigs net tada, kai visi būsime paskiepyti.“ Ar kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie visuotinės būtinosios Meilės pažangos?..
Šių metų popiežiaus Pranciškaus Žinioje Gavėniai įstringa raginimas būti atidesniems artimui šiuo nelengvu laiku, sakyti šalia esančiam „drąsinančius, guodžiančius, stiprinančius žodžius“. Pranciškus ragina prisiminti ir kalbėti apie viltį. Net jei šiomis nūdienos aplinkybėmis tai ir skambėtų kaip provokacija. Te nė vienas nelieka už uždarų bažnyčios / Bažnyčios durų.
Globojant mus – Bažnyčią ir šeimas – šventajam Juozapui!
Dovilė Zelčiūtė
P. S. Beje, nuo mums taip brangios Kovo 11-osios iki kovo 19 – Šv. Juozapo liturginės iškilmės – lygiai devyndienis, tad norintieji galime jungtis į dar vieną maldos noveną: už mūsų Lietuvą, Bažnyčią ir šeimas!
