Birželio Artuma: metas vėl džiugiai skelbti Gailestingumą
„Bažnyčiai vėl atėjo metas imti džiugiai skelbti atleidimą. Atėjo metas grįžti prie esminio dalyko ir užsikrauti savo brolių bei seserų silpnybes ir sunkumus. Atleidimas yra jėga, leidžianti prisikelti naujam gyvenimui ir įkvepianti drąsos viltingai žvelgti į ateitį.“ Skamba beveik kaip iš popiežiaus Leono XIV lūpų, o pasakyta prieš dešimt metų Pranciškaus, kuris tada priminė šv. Jono Pauliaus II žodžius, ištartus prieš beveik penkis dešimtmečius.
Vasarą pradedame gražiausių krikščioniškų vertybių aidu. Bažnyčia pasauliui negali skelbti ir liudyti be gailestingumo – gailestingumas, kaip ir Viešpaties malonė, sudaro Kristaus sekėjų tikėjimo pamatą. Suteikia atramą ieškančiam. Vienas svarbiausių įvykių Bažnyčios gyvenime – šeštąjį kartą vyksiantis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Ir kaip nuostabu – šįkart jis vyks Vilniuje! Tad ir visa birželio mėnesio Artuma atliepia šiai temai.
Po ankstesniuose numeriuose atskiromis dalimis publikuotos ilgos ir išsamios Romos kanono analizės kunigas Artūras Kazlauskas toliau gilina skaitytojų liturginį supratimą. Šįkart jis aptaria kitas Eucharistijos maldas, Mišiose pradėtas naudoti po liturginės reformos. Eucharistijos malda, kaip sako jis, yra Mišių širdis ir bendras visų dėkojimas. Tad ko mes apie ją nežinome, nors turėtume? Ir kada bei kodėl svarbu atsiklaupti?
„Vienas evangelinis pasakojimas daug dešimtmečių buvo išbrauktas iš Šventojo Rašto. Tai padarė krikščionys, pasipiktinę jame pateikiama Jėzaus nuostata. Didžiųjų Rytų Bažnyčios tėvų skaitytoje Biblijoje nebuvo šio pasakojimo, todėl jų raštuose nerasime jo komentarų“, - atskleidžiama publikuotoje knygos „Gailestingumo skandalas“ ištraukoje. Ar galime įtarti, apie kokį evangelinį pasakojimą čia kalbama?
Gailestingumo leitmotyvas pirmajame vasaros žurnalo numeryje aptariamas ir prakštiškai. Kas yra tikroji gailestingoji Jėzaus meilė? O kada gailestingumas tampa forma, kauke, už kurios slypi dėmesio trokštantis žmogus? Atlikdamas meilės veiksmus žmogus pamato savo ribotumą ir lėtai, diena po dienos mokosi tos meilės, kuri yra kantri, maloninga, neišpuiksta, - apmąstymuose teigia Fausta Palaimaitė.
Skaitytojus sudomins ir puikus interviu su Jiezno parapijiečiais. Baltoji barokinė Jiezno bažnyčia yra miestelio širdis, o gyventojai su didžiule šiluma ir jaukumu pasakoja išmylėtas tikėjimo bei bažnyčios istorijas.
Šeimos klausimai visada svarbūs – vasarą tesiamos Jono Pauliaus II „Kūno teologijos“ publikacijos. Šįkart pradedami apmąstymai tema „Celibatas dėl Dangaus Karalystės“. O kodėl pastaruoju metu Bažnyčia skatina ne tik pamaldumą šeimoje, bet ir pagarbą bei įsiklausymą kasdieniuose reikaluose, mintimis dalijasi ilgametė šeimų konsultantė, socialinių mokslų daktarė Nijolė Liobikienė.
Savo supratimu, kas yra gailestingumas, tradiciškai dalinasi ir vaikai, o skiltyje „Bažnyčios pulsas“ kaip visada skelbiami aktualiausi įvykiai – nuo svarbių naujausių Popiežiaus pasisakymų iki humanitarinės pagalbos Ukrainai informacijos. Kokia suaugusiųjų atsakomybė – vaikams, kas yra dvasinis intelektas ir kaip jį ugdyti, kaip išlikti sveikam ir nepakliūti į persivalgymo pinkles... Visa tai ir dar daugiau – jau birželio Artumoje!
Viršelyja – Evaldo Lasio nuotrauka
Kronika
Laiškas skaitytojams
Vaikai apie gailestingumą
Bendrystės ir vilties mokykla
Eucharistijos maldos ir jų atlikimas
Vanduo karo ugnyje
Visuotinės Bažnyčios pulsas
Bažnyčios Lietuvoje pulsas
Statome gailestingumo miestą
Priimk žodį
Ką parodė apklausa dėl Sveika, Marija maldos
Gailestingumas praktiškai
Jis man atleido!
Mūsų parapijos
Jiezno žemę ir parapiją pamilę
Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos
Šeima: vienodi ar vieningi?
Kūno teologija (LXXIII)
Veidu į vaiką
Ką turime žinoti
Gyvųjų akmenų dirbtuvės
„Savo“ darželio atradimas
Jaunimo iššūkis
Apie „persivalgymą“
Mes esame elgetos, ir tai yra tiesa
Skanaus!
Svetingumo taurė
Sveikata
Šventas gyvūnėlis
Mūsų kiemelyje
Širdis ir širdys