Spalio „Artuma“: jubiliejų švenčianti su aštuntuoju – tiesos – Dievo įsakymu

Simboliška ir džiugu, kad iš „Caritas“ kilusi, augusi, kartais ir visai nelengvus išgyvenimo laikus patyrusi „Artuma“ 25-metį švenčia, aptardama būtent tiesai įpareigojantį aštuntąjį Dekalogo įsakymą.

Tad kas yra tiesa gyvenimu ir šiandien tebealsuojančiai „Artumai“, nemenkam būriui jos šiandienių bendradarbių? „Nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (plg. 1 Jn 3, 18) – galėtų būti spalio „Artumos“ moto, kurį, kaip ir krikščionio sąžinės jautrumą, primena ypač šeimoms savo straipsnius žurnale skiriantis kun. Kęstutis Brilius MIC.

Ar įmanoma tiesoje gyventi be Dievo – taip apibendrinama publikacija apie „tiesą pasaulyje ir... Bažnyčioje“, sykiu perspėjant netapti atgrasiems pasauliui, jei vien mojuosime teisumo kardu. Juk, kaip rašo autorė, ilgametė Bažnyčios darbuotoja Dalia Lukėnienė, pasaulio negalios slegia ir mus...

Biblijos komentaruose – vertingos žinios apie teismus senovės Izraelyje, atkreipiančios dėmesį į teisingumo ir meilės sąsają bei pabrėžiančios, jog šis „antrosios plokštės įsakymas“ ragina tiesos sakymą iš širdies – kad sąžinėje neįsišaknytų veidmainystė.

Kai spalį melsimės už šeimas ir ypač už joms skirtąjį Vyskupų Sinodą, tikimės, bus įdomu daugiau sužinoti apie popiežių šaukiamus patariamuosius Sinodus, šiemetinio aktualijas. Apie tai rašo Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto dr. Irena Vaišvilaitė, paminėdama, jog Sinodą dabar sušaukęs popiežius Pranciškus, atrodo, siekia gyvos diskusijos tikrai svarbiais šeimos klausimais.

Tėvas Antanas Saulaitis SJ svarsto apie katalikų priimamų sakramentų tiesą ir gelmę – ką iš tiesų byloja apeigos ir jų simboliai, kodėl svarbu juos švęsti bendruomeniškai, nesumenkinant iki „privačios paslaugos“?

Greičiausiai tiems, kurie tiesą brangina, nors jos vis pasigenda, už ją kovoja ir nenuleidžia rankų, skiriamos dvi publikacijos. Jolantos Ramonienės straipsnis, pavadintas „Meluokite mums!“, primena: tiesa mus ragina veikti, keistis ir keisti, o mūsų neaktyvumas tiesiogiai padeda tarpti melui; Antanas Gailius dabartinių karinių įtampų akivaizdoje sako: šiandien kaip niekad akivaizdu, jog pavojingiau ne atviras melas, bet tiesos nekalbėjimas. „Kompromisų menas“, o gal tik „melas ir išdavystės“ – aštriai klausia Vanda Ibianska, rašydama apie „didžiąją“ politiką.

Dekalogo VIII įsakymą Vytautė Maciukaitė aptaria ieškodama atsakymų į klausimus: kas yra melas, o kada – tik klaida? Joana Gimberytė-Juronė svarsto: ar įmanomas baltas/juodas melas? Ar galimas kasdienis, kiekvienos akimirkos sąžiningumas? Ir liudija – kur gali nuvesti nesąžiningumas sau patiems.

Ir sykiu – keli straipsniai apie tai, kokią šviesą gali skleisti žmonių gyvenimas tiesoje: tai ir kan. Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo esė, ir pokalbis su aštuonių vaikų Mockų šeima – Dievo kūrybos vieta Šiluvos apylinkėse, kurią aplankiusi jaunoji redakcijos bendradarbė Valdonė Minciūtė spėja pasigrožėti ne tik paprastų, nuoširdžių žmonių gyvenimu, bet ir saulėlydžiu jų kieme, namuose, kur visa supa vaikų klegesys ir... ramybė.

Šiomis ir kitomis publikacijomis tebus spalio „Artuma“ – dar vienas nuoširdaus, tiesaus žodžio gurkšnis šiuolaikinių subjektyvizmų, reliatyvizmų jūroje. Keliaukime per ją drauge – žvelgdami į Tą, kurį spalio kalendoriuje primena redakcijos kapelionas kun. Artūras Kazlauskas. Į Tą, kuris, dažnai tyli, tačiau niekada... nesako netiesos!

Dalė GUDŽINSKIENĖ

P. S. Beje, redakcija šįkart atsisveikina prašydama savo skaitytojų vienos jubiliejinės dovanos – atsakyti, kokią norėtumėte matyti „Artumą“ ateityje. Tai galite padaryti arba užsukdami į interneto svetainę www.artuma.lt, arba tiesiog parašydami laišką redakcijai: redakcija@artuma.lt . Ačiū Jums!!!