Gegužės Artuma: ką reiškia nuogą aprengti ir nuliūdusį paguosti?

„Duodamas žmogui drabužių tam tikru jo gyvenimo momentu, gali išgelbėti gyvybę.“ Kaip tai suprasti? Aprengti, nuprausti, sušukuoti to prašančius – ir tai jau bus gailestingumo darbas? Vargu. Veikiau „meškos paslauga“, jei nieko nedarysime toliau. „Kai žmogus prašo drabužio, jam reikia duoti daugiau“, – tikina Caritas bendradarbė ir kviečia į ilgalaikius darbus, kurie įgalintų žmogų pasirūpinti pačiu savimi.

Pirmąkart Artumoje – pokalbis su garsia rūbų dizainere. „Sunkiausiais gyvenimo momentais dvasinės ramybės ieškojau Dievo namuose, būtent ten ir prasidėjo mano kūrybinis kelias“, – pasakoja Indrė Šimaitytė-Kvedarienė. Šiandien jos klienčių sąraše – ir garsios moterys, dainininkės, modeliai bei pramogų pasaulio „personos“. Kažin ar besižavinčios Indrės kūryba įžvelgia „žinutę“, kurią dizainerė „įrašo“ savo kūriniuose?

„Aprengti žmogų nereiškia atiduoti jam tai, kas man atliko, – pastebi Vanda Ibianska – Aprengti – tai pasidalyti su juo savo gėriu.“ Rūbų tema autorei gerai žinoma: ir pati gražiai apsirengi mėgsta, ir kitų stiliumi pasirūpina, gal todėl šįkart ji rašo daugiau apie orumą ir juo apsisiausti vengiančius. Juk negera žmogui plikšinėti. O ypač būti su plika širdim.

Kai Elvyra Kučinskaitė ėmėsi rašyti apie išsiskyrusiųjų sielovadą, redakcijos pašto dėžutėje radome laišką, adresuotą vyrams, kurie abejoja, o gal net rimtai ketina išeiti iš namų ir palikti šeimą. Spausdiname jį šio mėnesio Artumoje greta naujo Elvyros teksto, kuris, tikimės atvers dar daugiau klausimų. Kviečiame juos siųsti el. paštu redakcija@artuma.lt.

Daugelio pamilto Don Kamilio autorius Giovannino Guareschi Artumoje spausdinamuose Šeimyniniuose laiškuose dalijasi, ką veikia tėvai, netikėtai likę namuose vieni; apie ką kalbasi tomis retomis akimirkomis, kai aplink necypauja murzini padaužos, ką tik išmokę minti dviratį. Stebėti kitų gyvenimą pro rakto skylutę – nuostabus užsiėmimas! Juk tai viena iš priežasčių, kodėl kuriami filmai ir rašomos knygos.

„Popiežius Pranciškus sakė, kad Jėzaus išganymą galima suvesti į du žodžius: apiplėšė save“, – gerai žino aštuonių vaikų mama Eglė. Būtent šitie du žodžiai tinka ir mamai, ir Jėzui. Turbūt dėl tokio panašumo į save Jėzus turi ypatingą planą mamoms: „Gal kai kurioms tas planas – tai dar viena gyvybė?“ – drąsina autorė.

Kitos mamos ir tėčiai nerimsta, klausia: kodėl sutuoktiniai kiekvieną kartą išreikšdami meilę kūnu turi tai sieti su vaikų pradėjimu? Artumoje tęsdami straipsnių ciklą apie Natūralų šeimos planavimą ir šįkart pasitelkdami Bažnyčios mokymą, atsakome į šį ir kitus rūpimus klausimus, beje, kurie niekaip neleidžia užbaigti šios temos.

Taip pat gegužės Artumoje rasite ką tik pasirodžiusio santuokai ir šeimai skirto popiežiaus apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia („Meilės džiaugsmas“) apžvalgą. Ją parengė Tomas Viluckas, įdėmiai sekęs Vyskupų sinodo asamblėjų darbą, po kurių ir gimė dokumente aprašomų įžvalgų santrauka.

Ko nors širdy ar spintoje stokojančius gali suprasti Jėzus, kuris ant kryžiaus kabo nuogas. Išrengtas, išduotas ir apiplėštas. Vietoj mūsų trūkumų ir klaidų, kurias nuvilko savo mirtimi, Jis siūlo šį tą daugiau. Gal ne taip jau blogai tokie mainai?

Valdonė Minciūtė

P. S. Mielos mamos, nuolat mylinčios vaikus, kurie pamiršta pasakyti ačiū, neaplanko ligoninėje ir netgi sms neparašo, nors už papildymus sumokate pačios... Kokios jūs keistos! Todėl ir žavios! Už meilę, rūpestį, bemieges naktis ir visa kita, kas tik jums vienoms patikėta, – ačiū! Ir ne tik gegužę – būkit palaimintos!