Liepos–rugpjūčio „Artuma“: piligrimystė kaip ypatingas Gailestingumo jubiliejaus ženklas

„Mano pirmoji kelionė į Šiluvą buvo tikras košmaras, sau pasižadėjau daugiau kojos tenai nekelti“, – dalijasi Vytautė Maciukaitė. Po tokios sunkios piligrimystės vos ne prievarta buvo kita, tik tąsyk į tolimąją Australiją – dvi savaitės triukšmo Pasaulio jaunimo dienose (jos, beje, šįmet liepos 26–31 d. vyks Krokuvoje) tapo persilaužimu, ir šiandien autorė į Šiluvą vykti mielai sutinka!

„Kiekviena kelionė – ar maža, ar viso gyvenimo – neišvengiamai atveda mus į pasirinkimo kryžkelę“, – pasak kun. Kęstučio Smilgevičiaus, šis pasirinkimas gali būti tik dvejopas: priartinantis arba nutolinantis nuo Dievo. „Piligrimystės istorija“ – tai straipsnis ne tik apie krikščionio piligrimo tikslą, bet ir apie kelionių į šventąsias vietas tradiciją, žymiausius piligrimystės centrus užsienyje bei Lietuvoje. O joje – ypatingu Dievo Gailestingumo ženklu pažymėtas Vilnius! Naujausiame žurnalo numeryje – kelionės maršrutas sostinėje šių dienų piligrimui.

Dargi šioje Artumoje ypatingas pasakojimas... vien vaizdais – tai mūsų jaunosios bendradarbės Marijos Stanulytės fotografijų ciklas iš jos kelionės Šv. Jokūbo piligrimų keliu.

Ir, žinoma, kaipgi be įspūdžių iš daugybę amžių viso pasaulio piligrimų sutraukiančią Šventąją Žemę? Sugrįžusių klausiame: „Kas labiausiai įstrigo, sužavėjo, nustebino?“ Ir žmonės ima vardyti įvairiausius dalykus. Na, o mūsų pašnekovė doc. dr. Nijolė Liobikienė konkreti: po kelionės Viešpaties pėdomis jai didžiausią įspūdį paliko eilinio Šabo nepaprastas šventimas vienoje paprastoje žydų šeimoje: „Tikrai turime ko pasimokyti iš žydų tautos“, – tvirtina pašnekovė ir prisimena tą penktadienį, kai apmirė visa Jeruzalė, o aplankytoje šeimoje stalas buvo parengtas ypatingai puotai. Ir ne tik sodrų vyną, bet ir vienas kitą žydai laimino bei Dievą šlovino visu kūnu ir siela.

Stabtelėti pasistiprinti – privaloma, kad galėtume eiti toliau. Mišių, kaip liturginės piligrimystės, ir viso gyvenimo kelionės kulminacija bei esmė – Komunija ir bendrystė. Kaip dera ją išgyventi, taikliai aiškina Artumos kapelionas kun. Artūras Kazlauskas.

Birželį Bažnyčioje praūžė daug svarbių renginių, Lietuvą lankė keletas ypatingų svečių – apie tai išsamiau Bažnyčios pulso skiltyje. Vienam svečiui Artuma skyrė ypatingą dėmesį: spausdiname Šv. Grigaliaus universiteto prorektoriaus, Psichologijos instituto Vaikų teisių apsaugos centro vadovo bei Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos nario prof. kun. Hanso Zollnerio SJ vesto seminaro pagrindines gaires apie nepilnamečių lytinio išnaudojimo grėsmę, apie Bažnyčios pamokas prievartos prieš vaikus srityje, apie padarinius ir įmanomą prevenciją, idant padarytume viską, kad apsaugotume jaunus žmones visoje visuomenėje, kartu ir Bažnyčioje.

„Kokia ji auka?! Juk savo noru taip elgiasi!“ – pyksta žmonės, girdėdami diskusijas apie pagalbą prostitucijos aukoms ar kovą prieš prekybą žmonėmis. Šiame numeryje publikuojame jau antrąjį šiai diskusijai skirtą interviu – tai pokalbis su Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Gabija Večerinskienė apie naujas žmonių išnaudojimo formas: kai įdarbinami ne savanoriai, bet aukos, manipuliuojama jų laisve ir gyvenimu.

Be Gailestingumo jubiliejaus, šiemet ir Dominikonų ordinas visame pasaulyje švenčia savo įkūrimo 800 metų jubiliejų. Šv. Dominyko biografiją ir jo įkurto ordino istoriją pasakoja Vanda Ibianska, o apie šiandienę brolių pamokslininkų kasdienybę, gyvenimą bendruomenėje ir asmenišką pašaukimą – pokalbis su broliu Bernardu Mindaugu Verbicku OP, kuris nieko neskaitęs apie šv. Dominyką ėmė ir per dvi savaites nusprendė tapti dominikonu...

Išties reikia didžiulės drąsos palikti viską ir išeiti. Kaip ir prieš kiekvieną svarbų sprendimą. Nežinome, ką jis atneš. Kaip ir nežinome, koks iššūkis laukia piligrimystėje. Tai pasitikėjimo kelionė, visada turinti kainą ir riziką, tačiau žadanti atradimų. Todėl jauni ir seni, tėvai ir vaikai, net ligoniai ir kaliniai – visi kviečiami ne tik mąstyti apie piligrimystę, bet ir tapti keliaujančios Bažnyčios piligrimais! O vasara tam labai tinkamas metas. Jūsų, tiksliau – mūsų visų, laukia gyvas nuotykis. Ar leisimės būti nustebinti? Drąsos!

Keliaukime drauge Dievo ir žmonių artumoje!