Spalio Artumoje – šeštoji gailestingumo darbų kūnui ir sielai pora: kalinį aplankyti ir kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones.

Būtent apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus laišką skaitytojams rašo ne žurnalo redaktoriai, bet patys vyskupai! Kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkinuose, – tikina ganytojai ir pateikia pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos turėtume rinktis, už ką balsuoti. Prie spalio Artumos taip pat pridedame Laisvos visuomenės instituto parengtą partijų ir politikų reitingą pagal jų draugiškumą negimusiai žmogaus gyvybei. Išanalizavę šį reitingą ir rugsėjį pasirodžiusią Seimo narių balsavimų suvestinę šeimos klausimais, jau tikrai žinosime, už ką balsuoti ir už ką tikrai nebalsuoti, kad sąžinė būtų rami.

Mačiau niekšų, kurie tiesiai į akis žiūrėdami sakė, kad jų sąžinė rami... – dalijasi Artumos kapelionas kun. Artūras Kazlauskas ir kaip tyčia prieš rinkimus primena mums išpažinties ir kasdienės sąžinės peržvalgos svarbą. Matyt, kapelionas rūpinasi, kad pasibaigus Gailestingumo jubiliejui nepamirštume tęsti to, ką išmokome: krikščionybė – tai ne nuolat neurotiškai kaltais besijaučiančiųjų priebėga, bet atleidimo ir susitaikymo džiaugsmą švenčianti šeima, kurioje kiekvienas turime ištarti savąjį „prašau, ačiū, atsiprašau“.

Tėvas savo visagalybę labiausiai išskleidžia atleisdamas. Ne Bažnyčia, popiežius, kunigai, bet Kristus atleidžia nuodėmes ir išlaisvina kalinčią, nenorinčią mylėti širdį, sykiu įpareigodamas mylėti savo artimą, kuris irgi kali. Jeigu ne zonoje, už grotų, tai galbūt namuose, neįgaliojo vėžimėlyje, darbe, piktoje širdyje arba sunkioje nuodėmėje?! Vien tai, kad visi nusidedame ir nė vienas neturime beribės laisvės, gali padėti mums lengviau suprasti tuos, kurie iš tiesų sėdi už grotų.

Užuot spėlioję, kaip jaučiasi kaliniai, nuvykome ir paprašėme, kad patys papasakotų: kaip gailestingumo žinia pasiekia zoną? Ar Dievas kalba kaliniams? Vieniems sunku patikėti, kad Dievas yra, daug lengviau tikėti žmonėmis, su kuriais norisi bendrauti, nes atsibosta tamsa, vienatvė... Kitiems Dievas nuolat perša mintį – be manęs tu negyvensi... Jie, kaip ir mes, gyvi tikėjimu, griaunančiu sienas ir leidžiančiu susitikti, aplankyti tuos, kuriems labiausiai reikia gailestingumo. Gal ir jūs norite peržengti kalėjimo slenksį? Jei taip, laukiame jūsų laiško el. paštu caritas.reintegracija@gmail.com.

Drauge su Gailestingumo jubiliejumi šįmet minime ir Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo 90-metį, ir visaverčių diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto atkūrimo 25-metį. Išskirtiniame interviu Artumai apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana pasakoja apie pašaukimą kunigystei, pažintį ir ilgametę draugystę su visų taip mylimu šventuoju Jonu Pauliumi II, o kalbėdamas apie darbo Lietuvoje patirtį nepagaili mums pipirų – ar tikrai viską padarėme, kad turėtume savo šventųjų, kad išsivaduotume iš klerikalizmo, iš ydų, kurias taip smerkia ir popiežius Pranciškus? O beje, nuncijus sako, kad Šventasis Tėvas gali atvykti į Lietuvą anksčiau, nei mes tikimės.

Tebus spalio Artuma mums pagalba melsti malonių, kurių trokštame. O gal drąsos? Susitikti su tais, kurie mus ar mūsų brolius įskaudino, ir susitaikyti: su savimi, artimaisiais ir Viešpačiu.