Gruodžio Artuma:
ar šventa gali būti tik Šventoji Šeima, 
arba Dvasingumas santuokos kasdienybėje

Tačiau dvasingumas dažnam mūsų pirmiausia pasireiškia pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai, kuo ypatingas popiežiaus siūlomas santuokinis dvasingumas, rašo Tomas Viluckas. Pasak jo, tikrasis dvasingumas negali būti matuojamas dvasios lavybomis. Ne, tai – Dvasios veikimas krikščionyje, Jos artuma. Todėl įsileidžiant į šeimą bendrą maldą ir nuolatinį rūpestį dėl vienas kito, šeima tampa erdve, „kurioje sąveikauja žmogiškas ir dieviškas pradas“.

Tėvo Antano Saulaičio SJ teigimu, paskutinę gyvenimo dieną bus aišku, ar į santuoką sujungtiems vyrui ir moteriai pavyko išlikti vienu kūnu. Šiandien skyrybų ne tik gausu, bet ir retai kada po jų pora geba išsaugoti gražų bendravimą. Tačiau priekaištauti – tai ne dvasingumas. „Dievas nesiknaisioja po praeitį, o žiūri pirmyn – kaip gelbėti kiekvieną ir visus“, – primena tėvas Antanas.

Santuokai gyvuoti dažnai trukdo ir skirtingas požiūris į dvasingumą. „Pasitaiko, kad tikėjimo kelionėje vienas sutuoktinis yra toliau pažengęs nei kitas. Tuomet pažengusysis pasijaučia pranašesnis ir kitose gyvenimo srityse, imasi auklėtojo vaidmens žeisdamas kito žmogaus orumą“, – teigia psichologė Zita Vasiliauskaitė ir pasidalija pavyzdžiais, kurie padės suprasti, kaip verčiau nesielgti santuokoje bei kaip dvasingumą pritaikyti kasdienybėje. „O ką daryti santuokoje susidūrus su kančia, kurios nebepakeli?“ – į šį klausimą viltingai atsako Jaunimo iššūkio herojės, susidūrusios su vyro priklausomybe nuo sekso, pasakojimas.

Kas gali labiau įkvėpti, nei realus ilgalaikės santuokos pavyzdys?! Savo istorija gruodžio Artumoje dalijasi Simona ir Vladas. Ilgi kelio į tikėjimą metai, kasdienė malda šeimoje, septyni vaikai ir 26 metai drauge. Kaip pasiekiama tokia bendrystė? Ir koks svarbiausias šios poros tikslas?

Vaikai dvasingumą paprastai supranta labai skirtingai: vieniems tai – auklėjamoji priemonė, kitiems – ramus laikas su šeima. Ką daryti, kad bręstantys vaikai poros meilę suvoktų kaip patį gražiausią išgyvenimą, vėl pataria mama Laura Aleknienė – šiame numeryje antroji jos straipsnio „Kaip kalbėtis su vaikais apie gimties dalykus?“ dalis.

Metams baigiantis kiekvienas įvertiname, kokie jie buvo ir kur link einame. Tačiau nebūtina laukti visus metus – gyvenimo peržvalgas galima ir labai verta daryti kasdieną. Kaip? Tai paaiškinama ses. Teresės Elsterytės MVS parengtame straipsnyje (pasirodo, norint suvokti savo gyvenimo tikslą, pakanka užduoti sau du klausimus).

Gyvenimiškų patarimų Artumoje yra ir daugiau. Kaip elgtis suslogavus? Kokius filmus verta pamatyti per šventes? Kaip tinkamai minėti advento laikotarpį? Visa tai rasite šventiniame žurnalo numeryje.

Antrajame žurnalo viršelyje mus sveikina popiežiaus Pranciškaus žodžiai, ir kiekviena krikščionių šeima gali pasveikinti Jėzų, klausytis Jo ir Jį globoti – priimti Jį į šeimą taip, kaip Jėzus buvo priimtas savo šeimoje. O santuokinį dvasingumą patirsime paprasčiausioje šeimos kasdienybėje, jeigu įsileisime į ją ir Dievą.

Ramaus ir jaukaus Jums švenčių laukimo Jėzaus meilėje.

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ