Ieškantiems Dievo ir žmonių artumos

artuma201804-vir.jpg
2018 m. balandis 4

Balandžio Artuma: Šventoji Dvasia – Gyvybės Davėja

Ką reiškia patirti Dvasią kaip Gyvybės Davėją? Nejau gyvybė motinų įsčiose, gamtoje ir net maldoje ar susitaikyme neįmanoma be Šventosios Dvasios? O Jai įsiterpus net vienuoliai, kunigai ir vienužiai gali tapti tėvais ir motinomis? Kita vertus, būna ir taip, kad tapdami biologiniais tėvais patiriame tokią baimę, išgąstį, kad nenorime priimti tos gyvybės, net atsisakome – kaip tada?.. Balandžio Artumos autoriai paliečia itin svarbias, sakytume, gyvybines temas.

„Imkite Šventąją Dvasią...“ – taria Jėzus po Prisikėlimo (Jn 20, 22); skamba, atrodytų, pernelyg paprastai: imk it kokį daiktą ar instrumentą; bet kaip paimti tokį Dalyką?! Svarbiausia – ne išsiaiškinti, kaip Ji veikia, bet patirti Jos kuriančią, gyvybę teikiančią malonę – taip rašo kunigas Ramūnas Mizgiris OFM. Pasitelkdamas Šventąjį Raštą, paprastai, lyg ne sykį patyręs, brolis pranciškonas aprašo, kaip toji Dvasios gyvybė išsiskleidžia žmogaus gyvenime, kur Ji veda mus.

Bet gal tik vienuoliams viskas taip paprasta; jie daug meldžiasi, patiria malonią gyvybę, kuri nelaksto po namus, nedaužo indų, nekeikia tėvų! Gimdyti ir auginti vaikus – va čia tai tikras slėpinys, patikėtas žmogui. Tačiau... Ar tik tai? Per vienuolius irgi gimsta nauja gyvybė pasauliui – įsitikinusi sesuo Benedikta Rollin iš Marijos Dangun Ėmimo (arba asumpcionisčių) vienuolijos.

Dažna šeima sužinojusi, kad laukiasi, ima džiūgauti, saugo ir meile apglėbia motinos įsčiose esantį mažą žmogutį, kuris pats kol kas negali savęs apginti. Bet būna, gal dėl vienatvės, vaikelio raidos trūkumų, jauno tėvų amžiaus ar kitų priežasčių, pasaulis ima griūti ir nėštumas tampa našta... Apie krizes, kylančias dėl nėštumo ar jo nutraukimo, apie Krizinio nėštumo centro veiklą Artuma kalbina šios organizacijos savanorę, psichologę dr. Giedrę Širvinskienę ir ypač dėkoja mamoms, kurios išdrįso kitiems paliudyti, ką reiškia vietoj planuoto aborto pasakyti gyvybei taip.

Tačiau kaip priimti gyvybei palankų sprendimą laukiantis neįgalaus vaikelio? Kai pasauly jau ne viena valstybė džiūgauja dėl „šimtaprocentiniu Dauno sindromo išnykimo“, kuris iš tiesų reiškia beveik šimtaprocentinį jį turinčiųjų sunaikinimą iki gimimo... Žmonių, turinčių negalią, gyvenimas bevertis?! O jeigu paklaustume jų pačių? Ar nebus taip, kad laimingiausi žmonės tie, kurių orumas, teisė gimti ir gyventi nepripažįstama? Apie visa tai Vatikano radijo žurnalisto Romano Kazakevičiaus straipsnyje.

Dar dvi publikacijos apie kone tabu Lietuvoje tapusią temą – gimdymą namuose, kuris daugelyje pasaulio šalių ne tik gerbiamas, bet ir skatinamas. Gimdyti namuose susiruošę ar jau ne sykį taip gimdę tėvai seniai siekia, kad valstybė palengvintų situaciją, reglamentuodama gimdymą namuose, o ne bausdama už tai, kaip buvę iki šiol. Algimantas Ramonas aprašo, ką nuveikė specialiai šiam klausimui spręsti Sveikatos apsaugos ministerijoje suburta ekspertų darbo grupė. Kai kurie baiminasi, kad, taip žmogui ateiti į pasaulį nesaugu, bet, kita vertus, gal saugumo ir trūksta tik todėl, kad nėra palaikymo? Na, o tėvų sprendimai, atrodo, nesikeis, net jeigu gimdyti ir toliau tektų paslapčia. „Kai kurios tiesiog intuityviai žinome, kad mums geriausia gimdyti ten, kur gyvename, kur viskas sava, pažįstama“, – rašo trijų vaikų mama Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, dusyk gimdžiusi namuose. Tai jautrus laiškas, pasakojantis, kaip giliai Dievas prisiliečia prie moters, kuriai patiki nešioti ir pagimdyti gyvybę. Dargi apie tai, koks ryškus ir neblėstantis, lygiai prieš metus pas Viešpatį iškeliavusios daugelio mylimos, kovotojos už gyvybę, mūsų žurnalo autorės, gydytojos akušerės ginekologės Bangos Kulikauskaitės palikimas: „Jos globą jaučiu iki šiol, nors Bangos jau nebėra. Jaučiu, kai palaikau kitas moteris jų vaikelių gimimo kelionėje. Kai išgyvenu sunkias savo kaip mamos kasdienybės akimirkas. Kai ieškau atsakymų į kertinius gyvenimo klausimus“, – liudija Vitalija.

Po liudijimų, įrodančių, kad pasaulyje nėra nieko svarbiau už žmogų, šešiolikmetė Aisvilė savo akibrokštu privers žagtelėti: „Nusprendžiau padaryti vieną mažą žingsnelį, – ką galiu iš savo pusės, – niekada neturėti vaikų“! Ar žinote, kad jaunimo tarpe sklinda mintis, jog neverta gimdyti vaikų, esą Žemė... jų neišmaitins, pritrūks vandens ir kitų būtinų išteklių?! Nejau pagrįstas toks rūpestis? Tai bando suprasti mūsų bendradarbė Joana, klausinėdama ir jaunuolių, ir profesorių.

Pabaigoje – šiek tiek aktualijų. Rugpjūčio 21–26 d. Dubline (Airijoje) vyks 9-asis Pasaulio šeimų susitikimas su popiežiumi. Artumoje pradedame spausdinti specialias katechezes, skirtas ne tik pasiruošti šiam įvykiui, bet labai tinkančias ir šeimų kasdieniam gyvenimui.

Na, o ruošdamiesi popiežiaus Pranciškaus apsilankymui Lietuvoje rugsėjo 22–23 d. tęsiame Tomo Vilucko rengiamą ciklą, kuriame šįsyk sugrįžtame prie gailestingumo temos, nepaliekamos užribyje nei viename Šventojo Tėvo žingsnyje. Kaip jo paauglystės patirtys prisidėjo prie šios ištikimybės gailestingumo slėpiniui? Ar tai, kad gailestingumas tampa kertine tema, reiškia, jog popiežiaus vis raginama Bažnyčia žengia iš komforto zonos ir tikrai tampa karo lauko ligonine, kuriai būdinga teikti skubią pagalbą?

Patirti gyvybę – regis, taip artima, sava ir pažįstama kiekvienam, o sykiu – taip neapsakoma, net slėpininga! Kaip ir Velykos, kai Gyvybė nugali mirtį, idant mums, mirtingiems, duotų tikrą Gyvenimą. Tad Gyvybės tema vėl kviečia į iššūkį, kad patirtume Šventąją Dvasią ne tik per Velykas, bet ypač kasdieniame gyvenime. Tepadeda tam ir balandžio Artuma.

Valdonė MILIUVIENĖ


Turinys

Kronika

Kun. Artūras KAZLAUSKAS Noriu būti krikščioniu
Bažnyčios pulsas
Tomas VILUCKAS Meiliai pažvelgė ir pasirinko
Laimingiausi žmonės, kurie neturi teisės gimti?

Didelės ir mažos kryžkelės

Br. Ramūnas MIZGIRIS OFM Gimdanti ir vedanti kūriniją
Ses. Benedikta ROLLIN RA Dovanoti gyvybę per žodį ir maldą
Algimantas RAMONAS Gimdyti (ne)galima?
Vitalija PILIPAUSKAITĖ-BUTKIENĖ Kodėl moterys renkasi gimdyti namuose?
Valdonė MILIUVIENĖ Pasakyti gyvybei taip
Zita VASILIAUSKAITĖ Duoti ar imti?
Per Velykas visi turi būti linksmi ir pavalgę

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Rengiantis Pasaulio šeimų susitikimui Dievo žodžio šviesoje

Jaunimo iššūkis

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ Gelbėsiu Žemę – negimdysiu

Atokvėpio valandai

Ramūnas AUŠROTAS Ar galimas erosas kine?
Giovannino GUARESCHI Protėvis

Akiračiai

Vlado Mirono gyvenimas ir tragedija

Sveikata

Gyd. Vytis ŽEMAITIS Skausmą malšinti – dieviškas darbas

Gyvenimas kaip senas vynas

Vanda IBIANSKA Kalbėjimas

Šypsenos be raukšlių

 

Viršelyje – Kristaus Prisikėlimas. Ivano Marko Rupniko SJ mozaika Liublijanos Šv. Stanislovo kolegijos koplyčioje. Slovėnija, 2006 m. Centro Aletti nuotrauka.

Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 spalis 10

Artuma - artuma202410_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22