Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – amžina linksmybė. (Ps 16, 11)

artuma201805_vir.jpg
2018 m. gegužė 5

Gegužės Artuma: Naujosios Sekminės ir Mergelė Marija – Bažnyčios Motina

Gyvybės kupiną metą, artėjant Sekminėms, į skaitytojų namus, šeimas, parapijas šių metų kelionę su Šventąja Dvasia tęsia gegužės Artuma.

„Turiu pasakyti, kad iš katalikų pasauliečių iškeliavo vienas mūsų kartos pačių didžiųjų <...> taip ištikimai, kaip jis, darbavęsis Viešpaties ir Bažnyčios labui“, – rašo Antanas Gailius atsisveikinimo žodyje su Petru Kimbriu, balandžio 21-ąją pas Viešpatį iškeliavusiu redaktoriumi, vertėju, krikščioniškos kultūros ir žiniasklaidos puoselėtoju nuo pat įsitraukimo į pogrindinę spaudą sovietmečiu iki tokių aukštumų, kad šiandien visuotinai minimas kaip humanitarų autoritetas, mokytojas, bičiulis, taip pat ir Artumos redakcijos.

Visai neatsitiktinai naujoji Artuma atkeliauja su dailininkės Silvijos Knezekytės atrastu unikaliu, Bažnyčios gimimą vaizduojančiu XIV a. atvaizdu viršeliui – su Dvasios ugnies nutvilkytais apaštalais ir Mergele Marija. Juk popiežius Pranciškus pakvietė iškart po Sekminių minėti Mariją kaip Bažnyčios Motiną, nuo šiol įrašydamas tai į liturginį kalendorių. Taigi visas katalikiškas pasaulis taps atnaujintos Sekminių šventimo tradicijos istorinis liudytojas!

Apie Marijos siuntimą būti Bažnyčios – mūsų visų – Užtarėja, Padėjėja, Pagalbininke, Tarpininke mums kalba ir Katalikų Bažnyčios katekizmas. O Vytautė Maciukaitė, atsiremdama į Šventąjį Raštą, svarsto apie neregimą bendrystę tarp dviejų gimdytojų – Marijos, pagimdžiusios Sūnų Jėzų, ir Šventosios Dvasios, pagimdžiusios Bažnyčią.

Artumos skaitytojus vėl kalbina br. Ramūnas Mizgiris OFM ir savo tekstą šįkart skiria Sekminėms, kaip jų laukti bendruomenei, jei ir ji nori būti gimstančios Bažnyčios buveinė, kaip tai atsitiko aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje (plg. Apd 1, 13).

Tačiau kas yra „Naujosios Sekminės Bažnyčioje“? Gegužės numeryje kalbinama „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės koordinatorė Rūta Šalaševičienė pasakoja, kaip Atsinaujinimas Šventojoje Dvasioje nuo protestantiškų bendruomenių prieš 50 metų paplito Katalikų Bažnyčioje, kokiomis aplinkybėmis ši ugnis perėjo į Lietuvą ir prieš 20 metų buvo palaiminta jos hierarchų. Be kitų klausimų Rūta atsako ir į bene dažniausią – dėl maldų kalbomis.

„Dievas nenustoja stebinti“, – taip pavadintas Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės liudijimas apie asmenines Sekmines, apie tuomet atsiradusią vidinę laisvę ir troškimą dalytis tikėjimu, apie palaiminimą evangelizacijai, kurį netikėtai gavo iš... paties popiežiaus Pranciškaus!

Krikštu pakrikštyti, kryžiumi atpirkti, Šventąja Dvasia – sutvirtinti. Kokia yra Sutvirtinimo sakramento reikšmė, juolab kad be jo, kaip priminė Lietuvos vyskupai, nevalia priimti Santuokos sakramento? Kun. Artūras Kazlauskas sako, jog tai antrasis (po Krikšto) Bažnyčios sakramentas, ir komentuoja įstabias jo apeigas. Tačiau kodėl ne visiems jauniems žmonėms atrodo svarbu jį priimti? Ar prašydami Santuokos palaiminimo bažnyčioje neišgirs: „Arba ruoškis Sutvirtinimui, arba netuoksiu?!“

Redakcijos jaunosios bendradarbės Valdonė Miliuvienė ir Joana Gimberytė-Juronė suskubo apie tai pakalbinti savo bendraamžius bei Raudondvario parapijos kleboną mons. Augustiną Paulauską. Jauni žmonės atviri: vieni piktinasi neva „nauja tvarka“ (teks apsieti be bažnyčios, matyt), antri pritaria (teatkrenta tie, kuriems svarbiausia balius ar nuotraukos gražioje bažnyčioje), o treti liudija (šiandien, jau būdama sutvirtinta Dieve, matau, kiek daug tų vaisių duota...). Apie Sutvirtinimo vaisius liudija ir kunigas Augustinas. „Didžiuojuosi kai kuriais žmonėmis“, – sako jis apie jaunimą, likusį po Sutvirtinimo ir susibūrusį į parapijos jaunimo grupelę, apie sutuoktinius, nelakstančius, „kaip nors susitvarkyti“, bet ramiai pasirengiančius Sutvirtinimui (jei dar buvo nepriėmę) ir Santuokai, o dabar besilankančius sekmadieniais bažnyčioje, bendraujančius tarpusavyje šeimomis ir besidžiaugiančius, kad gali be kliūčių tapti kitų vaikų krikštatėviais.

Tęsdamas ciklą apie popiežių Pranciškų Tomas Viluckas straipsnyje kalba ir apie šeimą – kad skaitydami ir žvelgdami į retą popiežiaus šeimos fotografiją, mąstytume, kaip Dievo malonė ir paprastoje šeimoje gali išauginti... popiežių, vaikystėje gainiojusį futbolo kamuolį ir visai nesvajojusį tapti prezidentu, bet vėliau aiškiai žinojusį, jog studijuos „sielų mediciną“.

Lietuvos jaunimo tikėjimo situaciją pristato Agnė Grigaitytė – tai duomenys pagal klausimyną, Bažnyčiai rengiantis popiežiaus Pranciškaus inicijuotai Vyskupų sinodo asamblėjai jaunimo tema.

Apie naują šventumo temai skirtą popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį paraginimą „Džiūgaukite ir linksminkitės“ (lot. Gaudete et exsultate) rašo kunigas Algirdas Akelaitis ir ta pačia proga perspėja sergėtis „mokytojų“, postringaujančių apie šventumą, bet jam neįsipareigojančių.

Tėvo Antano Saulaičio SJ, skautų kapeliono, užrašai primena skautijos 100-metį Lietuvoje. Naujas Vandos Ibianskos tekstas – apie dar nekanonizuotus mūsų tautos šventuosius, šįsyk – apie Dievo tarną Vincentą Borisevičių, taip pat apie dramatišką pranciškonų vienuolyno likimą Kauno Žaliakalnyje pokario metais.

Ramūnas Aušrotas krikščionybės pėdsakų ieško net ir filmuose apie monstrus, o gydytojas Vytis Žemaitis rašo apie „trečiąją akį“ mūsų organizme, kuri, pasirodo, gamina „laimės hormoną“.

„Kurdama pasaką, aš galėjau dalį savęs padovanoti visiems vaikams. Tai labai džiugina: nors neturi vaikų, bet visada gali pasidžiaugti, pasigėrėti tais, kuriuos sutinki“, – sako dailininkė Albina Žiupsnytė, knygos „Drugių karalystė“ („Artumos“ leidykla) autorė, kalbėdama apie žmogaus laimę, kai jis sugeba kurti ir moka džiaugtis.

Skaitydami gegužės Artumą, sulaukime Sekminių, o jų Dvasios malonėje prašykime sulaukti ir popiežiaus Pranciškaus, jau šiltai besižvalgančio Baltijos kraštų pusėn!

Dalė GUDŽINSKIENĖ


Turinys

Kronika

Kun. Artūras KAZLAUSKAS Sutvirtinimas ir Dvasios kvapas
Bažnyčios pulsas
Tomas VILUCKAS Pasirinkęs sielų mediciną
Kun. Algirdas AKELAITIS „Džiūgaukite ir linksminkitės“
Agnė GRIGAITYTĖ Lietuvos jaunimas pakeliui į Sinodą
Antanas SAULAITIS SJ Iš skautų kapeliono dienoraščio

Didelės ir mažos kryžkelės

Br. Ramūnas MIZGIRIS OFM Ką gi švenčiame per Sekmines?
Vytautė MACIUKAITĖ Neregima bendrystė
Pokalbis su Rūta ŠALAŠEVIČIENE Naujosios Sekminės Bažnyčioje
Vaida SPANGELEVIČIŪTĖ Dievas nenustoja stebinti
Pokalbis su kunigu Augustinu PAULAUSKU Arba ruoškis Sutvirtinimui, arba netuoksiu?!
Marija visada būna bažnyčioje, todėl ji ir yra Bažnyčios Motina

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Rengiantis Pasaulio šeimų susitikimui Šiandienės šeimos

Atokvėpio valandai

Pokalbis su Albina ŽIUPSNYTE Kas vagia mūsų džiaugsmą?
Ramūnas AUŠROTAS Žmonės ir monstrai
Giovannino GUARESCHI Geriausia dovana

Akiračiai

Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius

Sveikata

Gyd. Vytis ŽEMAITIS Trečioji akis

Gyvenimas kaip senas vynas

Vanda IBIANSKA Pranciškonų vienuolynas Kauno Žaliakalnyje pokario metais

Šypsenos be raukšlių

 

Viršelyje – Sekminės. Švč. Mergelės Marijos bazilikos centrinio altoriaus fragmentas, Manreza, Ispanija, 1394 m. Akg-images nuotrauka

Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 gruodis 12

Artuma - artuma202412_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22