Rugsėjo Artuma: su popiežiaus Pranciškaus laukimo jauduliu

Atsigręžiame ir į istoriją – dr. Liudas Jovaiša apžvelgė Lietuvos ryšius su popiežiumi nuo Mindaugo laikų. Istorikas neabejoja: jie kupini tėvo ir vaikų meilės ryšio. Taip pat prisimename, o ką gi mūsų pal. Jurgis Matulaitis rašė savo tikintiesiems apie popiežystę, ką tik grįžęs iš Rymo – iš susitikimo su Šventuoju Tėvu. Be to, daugiau sužinosime ir apie popiežiaus Pranciškaus gimtinę. Apie tai, kuo gyvena Lotynų Amerika – regionas, formavęs mūsų popiežių, pasakoja tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis.

Lygiai prieš 25 metus Lietuvoje lankėsi tuometinis popiežius, dabar jau šventasis Jonas Paulius II. Tą istorinį vizitą prisimena ir apie savo pažintį su dabartiniu popiežiumi Artumos skaitytojams pasakoja kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jo patirtis ypatinga – pats du kartus dalyvavęs popiežiaus rinkimuose, ir Pranciškaus darbus lydi didžiausiu palaikymu.

„Išties vieną dieną suprasime, kad kiekviename žmoguje glūdi tiesos dalis. Tą akimirką bus gražu suvokti, kad niekas nebuvo prarasta, nė viena šypsena, nė viena ašara. <...> Ir kad kūrimas nesibaigė šeštąją Pradžios knygos dieną, bet nepaliaujamai tęsėsi, nes Dievas visuomet mumis rūpinosi“, – į popiežiaus vizitui Lietuvoje pasirinktą šūkį „Kristus Jėzus – mūsų viltis!“ gilinasi pranciškonas Ramūnas Mizgiris.

Šventasis Tėvas nuolat mus ragina atsigręžti į mažutėlius ir nuskriaustuosius, savo pavyzdžiu įkvėpdamas geriems darbams. Tad natūralu, kad šiame Artumos numeryje nemažai dėmesio skiriama konkrečios artimo meilės veiklai, o labiausiai paaiškinama, ką kiekvienas mūsų gali padaryti, norėdamas padovanoti kitam truputį gerumo, norėdamas ne tik žodžiais džiaugtis Pranciškaus artumu mažutėliams, bet ir pats pradžiuginti popiežių savo gyvenimu. Nepamirštami ir mažiausieji iš mažutėlių – našlaičiai, už kurių gerovę ir augimą gali bent kruopele atsakingi tapti visi bendruomenės nariai.

„Kilnu rūpintis kūrinija“, – rašo popiežius Pranciškus savo enciklikoje Laudato siʼ. Žurnale – jos įkvėptas Silvijos Knezekytės tekstas apie tai, kaip mums kasdien darniai sugyventi su aplinka, su mažiausiais mūsų broliais.

Kodėl popiežius Pranciškus dažnai įvardijamas kaip nepaprastai charizmatiška asmenybė? Patrauklumas, erudicija, paslaptingumas, pasitikėjimas savimi ir rūpinimasis visų gerove – šiuos bruožus psichologijos skiltyje Zita Vasiliauskaitė įvardija kaip sudedamąsias charizmos dalis. Kai kurių charizma pasireiškia jau vaikystėje, kitų – tik subrendus. Galbūt tai reiškia, jog asmenybės patrauklumą galima ir išsiugdyti?

Rugsėjo Artumoje popiežiaus svarba peržvelgiama pačiu įvairiausiu atžvilgiu. Pasirodo, jo figūra ryški net ir kine. Kino ekspertas Ramūnas Aušrotas pasakoja apie popiežiaus įkūnijimo kine virsmą, apie įvairius popiežius sukurtus filmus.

Šventojo Tėvo asmuo svarbus ne tik religiniame, bet ir visuomeniniame kontekste. Kaip nusiteikęs jį pasitinka jaunimas? Jaunimo iššūkio skiltyje šešios merginos dalijasi įžvalgomis apie popiežiaus autoritetą šiandieniame pasaulyje, jo vizito svarbą ir labiausiai jas įkvepiančius Pranciškaus darbus.

Jo ryšiu su žmonėmis žavisi ir Tomas Viluckas, aptardamas per popiežiavimo metus pasirodžiusius Pranciškaus tekstus, skirtus pasaulio žmonėms. Per asmenišką, žmogišką prizmę į Šventojo Tėvo biografiją žvelgia Vanda Ibianska. „Jis pats neša į lėktuvą rankinį bagažą. <…> Dievas jam gausiai atseikėjo tvirtybės, gailestingumo, gerumo ir jėgų įnešti naujų vėjų į Bažnyčią“, – vardija autorė. „Į mūsų mažytę, pavojų ir vidaus rietenų kankinamą Lietuvą atvyksta galingiausios šalies vadovas“, – taip didingai popiežiaus vizito laukimą nusako Vanda Ibianska, kalbėdama apie jo reikšmę pasauliečiams. Jos teigimu, visai kitus jausmus vizitas sukels tikintiesiems: tai bus sąlytis su Aukščiausiuoju.

Rugsėjo Artumoje taip pat rasite vaikų minčių apie popiežių, pokalbį su Šventojo Tėvo vargonininku, o vietoj jau įprastų anekdotų žurnalo pabaigoje pateikiami... popiežiaus Pranciškaus tikri pokštai ir sąmojai. Visa tai ir dar daugiau – ypatingoje, net ir storesnėje nei įprastai, rugsėjo Artumoje.

Su šypsenomis ir atviromis širdimis pasitikime Šventąjį Tėvą!

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ