Spalio Artuma: vėluojanti, bet nesenstamai aktuali – kas lieka po popiežiaus viešnagės?

Šventojo Tėvo vizitas mus atgaivino ir įkvėpė. Jo viešnagės reikšmė sunkiai nusakoma, o paliktas įspūdis kelia viltį ir dvasią. Tad šis Artumos numeris ir skirtas ne tik dar kartą visa tai prisiminti, bet ir įsimąstyti, kas pasakyta ar parodyta, sustoti prie to, kas svarbiausia. Kaip mes išgyvenome jo žodžius ir veiksmus? Kaip popiežiaus Pranciškaus apsilankymą priėmė broliai liuteronai ir ortodoksai?..

Žodžio jėga ir įkvėpimas milžiniški. Popiežiaus Pranciškaus kalba kunigams, Viešpaties angelo malda, Sekmadienio Mišių homilija Kauno Santakoje, kalba jaunimui Vilniuje, kalba Gailestingumo Motinos šventovėje ir netgi kalba valdžios atstovams – visas jas rasite Artumoje. Perskaityti Šventojo Tėvo žodžiai lietuviams gali vėl įkvėpti, pripildyti sielą ramybės ir sutarimo.

„Kodėl Baltijos šalys?“ – klausia ir išsamiai atsako autorius Romanas Kazakevičius. Apaštališkosios kelionės į Baltijos šalis pasirinkimas, reikšmė ir išdava svarbūs norint suprasti, kad buvome pasirinkti neatsitiktinai.

Artumoje į popiežiaus žodžius dar sykį atsigręžiantis Ramūnas Aušrotas džiaugiasi, jog Šventasis Tėvas Lietuvoje atrodė atsigavęs, nors prieš pat vizitą patyrė Vokietijos žiniasklaidos puolimą. Pasak autoriaus, tą žinant ypač įkvepiamai skambėjo Pranciškaus Kauno Santakoje pasakytas raginimas vengti bet kokios rūšies piktnaudžiavimo galia ir nežeminti, neengti.

Prieš 25 metus mus lankęs šv. Jonas Paulius II kvietė prisijungti prie bažnytinės šeimos. „Šiandien Pranciškus lankė mus kaip kraštą, kuris yra visiškai normalus tos šeimos narys, galintis ir turintis atlikti savo pareigą ir paskirtį“, – esminį vizitų skirtumą įvardija Antanas Gailius, kalbėdamas apie popiežių kaip apie Visuotinės Bažnyčios veidą.

„Pamačius popiežių <…> pasipylė tramdytos ašaros“; „Dalyvauti – nerealu; labai daug naujų žmonių, įspūdžių, atmosfera labai gera“; „Aš jo apsilankymą priimu kaip dovaną“. Tai – iš arti popiežiaus vizitą stebėjusiųjų įspūdžiai. Pakylėtais išgyvenimais dalijasi tikintieji nuo 13 iki 75 metų amžiaus, o jų pasakojimus tarsi šviesos karoliukais sujungia kiekvienam susitikimo dalyviui Šventojo Tėvo skleista šiluma.

Tobula šeima – tokios nėra? Pasaulio šeimų susitikime Dubline dalyvavusi Vijoleta Vitkauskienė dalijasi iš jo parsivežtomis įžvalgomis. Pasak autorės, apie santuoką popiežius Pranciškus kaip visada kalbėjo su lengvu humoru, o santuokinę meilę lygino su geriausiu vynu, kurį Jėzus pavertė iš vandens vestuvėse Kanoje. Susitikime vykusiuose seminaruose akcentuojama vakarieniavimo prie vieno stalo svarba, o tobulos šeimos mitas griūva aiškėjant, jog nė vieno žmogaus nėra tobulo.

Rudens vidurio Artumoje rašoma ir apie sveikatą – kas gi iš tiesų yra vadinamoji „netradicinė medicina“, kuri jau ketinama „legalizuoti“ ir Lietuvoje? Ištikimas Artumos bičiulis gydytojas Vytis Žemaitis apie tai pradeda straipsnių ciklą.

Paskutinėje žurnalo skiltyje Vanda Ibianska renkasi apie Šventojo Tėvo apsilankymą kalbėti ne populiariosios žurnalistikos kalba, o per asmeninį patyrimą. „Saulė plieskė į akis ir užsimerkusi vis pagaudavau save košiant sąžinę per labai jau tankų sietą. Ar pasikeisime po šios su šv. Petro įpėdiniu švęstos Eucharistijos?“ – klausia ji.

Na, žinoma, kad dalijamės ir vaikų įspūdžiais bei mintimis apie popiežiaus viešnagę, o vietoj anekdotų – jau skaitytojų pamėgti „popiežiaus Pranciškaus žiedeliai“ – tikri Šventojo Tėvo žodžiai ir gyvenimo nutikimai.

Visa tai bei dar daugiau – ir vėl netilpo į įprastą žurnalo apimtį, tad spalio Artuma ir vėl storesnė – už tą pačią kainą, o vertė – amžinai galiojanti ir auganti! Įspūdingų jums atradimų ir malonumo skaitant!

Joana Gimberytė-Juronė