Vasario Artuma: apie išlaisvinančią Dvasią, apie žmogaus ir Lietuvos laisvę

O ką iškovota laisvė bei meilė Tėvynei reiškia jaunam žmogui, kuris sovietmečiu nė negyveno?.. Kaip jaunuolius veikia propaganda? Kaip jie regi išsilaisvinimą ir valstybės laisvę šiandien? O kur dar vis mato sovietmečio apraiškų? Į šiuos klausimus atsakoma „Jaunimo iššūkio“ skiltyje.

Laukiant popiežiaus Pranciškaus atvykimo į Lietuvą, vasario Artumoje Tomas Viluckas atskleidžia, kuo šiandien Bažnyčiai svarbi Petro primato – Romos popiežiaus pirmumo – sąvoka bei kaip ją suvokia iškilieji mūsų laikų pontifikai (paraidžiui – tiltų statytojai). Pabrėžiama būtent ekumeninė jų laikysena ir nuveikti darbai statant tiltus tarp išsiskyrusių bendruomenės brolių. „Dievui įmanoma sutaikyti net krikščionis“, – su švelniu humoru sako autorius.

Dvasininkų įtaka itin ryški ir mūsų šalies istorijoje. Apie Bažnyčios ir Vasario 16-osios sąsajas Artumai rašo istorikas dr. Arūnas Streikus. Jis nurodo, kurių trijų Lietuvos dvasininkų indėlis klojant modernaus valstybingumo pamatus yra nenuginčijamas.

O Antanas Gailius savo straipsniu klausia: ar neapgaudinėjame savęs tvirtindami, kad valstybei sukanka šimtas? Didelę sukaktį švęsti smagu, tačiau autorius primena, jog pusę to laiko gyvavo ne atskira Lietuvos valstybė, o LTSR. Prisiminti nemalonu, tačiau praeities neišvengsi. Ypač norint suvokti, kokių pokyčių išgyvename.

Nors pabėgti nuo praeities ir neįmanoma, joje įsikalinti taip pat pavojinga. Nuolat permąstydami praeities klaidas ir nesėkmes, skandiname save depresijoje, įsisukame į negatyvių minčių ratą. Kaip iš jo ištrūkti, pataria psichologė Zita Vasiliauskaitė.

Šiame žurnalo numeryje tęsiama ir tema apie dirbtinį apvaisinimą. Antrojoje pokalbio su arkivyskupu Lionginu Virbalu dalyje paaiškinamas skirtumas tarp tėvų pasirinkimo nuodėmės ir vaiko atsakomybės už jų veiksmus nebuvimo. Be to, ganytojo žodžiuose paguodą gali rasti poros, kurioms taip ir nepavyksta susilaukti vaikelio.

Vasario Artuma gausi ir kitų gyvenimo realijų. Koks lietuviškas kinas skatina valstybingumą ir kalba visuomenei suprantamais krikščioniškaisiais simboliais? Ramūnas Aušrotas išskiria du dėmesio vertus filmus. Taip pat žurnale paaiškinama artėjančio gavėnios pasninko ir abstinencijos prasmė, aptariami pieno vartojimo bei jo netoleravimo ypatumai.

„Daug bjaurasties galima prisiminti iš okupacijos laikų, bet ne apie tai norisi šį kartą kalbėti. Kur kas svarbiau, kad ištvėrėme baisų sovietų terorą ir... išlikome!“ – rašo Vanda Ibianska. Žurnalą užbaigiantis jos straipsnis – tarsi odė laisvei ir Tėvynei.

Išlaisvinančios Dvasios Jums, skaitant vasario Artumą, o širdyje teskamba: „Dieve, laimink Lietuvą!“

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ