Birželio Artuma: melskis ir būsi šventas?!

Greta džiaugsmo – ir šviesaus ilgesio pripildytas gedulas. Daug dėmesio šioje Artumoje skiriame ką tik žemiškąjį gyvenimą baigusiam Jeanui Vanier – vienam didžiausių mūsų laikų šventųjų, silpniausiųjų, mažutėlių apaštalui. In memoriam pateikiamos prieš pusmetį jo suformuluotos „dešimt gyvenimo taisyklių“, o kardinolas Audrys Juozas Bačkis supažindina mus su nepaprasto vyro gyvenimu iš arčiau ir pasakoja apie nepaprastą judviejų susitikimą.

Kaip pajėgti tarnauti kitam? Atvira širdimi sakyti „taip“ – kaip atsiliepė Marija. Tai primenama apmąstant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje pasakytas kalbas. Tarnauti atstumtajam, kaip teigia dr. Irena Eglė Laumenskaitė, galima tik tuomet, kai pats esi patyręs, ką reiškia parkritus sulaukti pagalbos. Prašydami Marijos pagalbos galime perkeisti savo gyvenimą tarnystei.

Kas ta malda ir kaip, kada melstis – apie tai pasakoja bei savo patirtimi dalijasi kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis ir Violeta Micevičiūtė. Brolis pranciškonas Ramūnas Mizgiris maldą įvardija kaip Dievo ir žmogaus vienas kito šauksmą. Autorius atskleidžia ir tai, kas svarbiausia nuoširdžiai maldai... O tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis pasidalija, kaip melstis Rožinį už visą pasaulį, misionieriškai.

O kaip meldžiasi tie, kurie patys kviečia į maldą kitus ir tarnauja bažnyčiose tam, kad mes galėtume melstis? Pal. Mykolas Giedraitis, kuris, sakoma, tarnavo pasitikdamas žmones bei rūpindamasis liturgija – t. y. atlikdamas labai panašų į zakristijonų darbą, įkvėpė ir mus atsigręžti į šiandien atliekančius tą pačią tarnystę. Zakristijonas – ar pelnytai tai kartais „apiburbamas“ asmuo bažnyčioje? Straipsnyje „Zakristijonai bažnyčioje“ kalbinami du vyrai ir viena moteris – trys zakristijonai, į savo darbą žiūrintys su didele meile. O kaip jie patys meldžiasi?

Vasaros numeryje – ir daug pramogų. Kino ekspertas Ramūnas Aušrotas pristato vadinamąjį „Dievas iš mašinos“ principą, kai netikėta išorinė jėga kūrinyje padeda įveikti beviltišką situaciją. Jo teigimu, šiuolaikiniam žiūrovui sunku priimti tokį siužeto vingį, nes jis atrodo nelogiškas, stebuklingas. Autorius pristato ir filmus, kuriuose minėtas principas (kai kada – ir Dievo ženklas!?) atsispindi. Pažiūrėkime!

Nepamiršome ir aktualijų. Jei netyčia, iškamuoti rinkiminių agitacijų, įtampos sekundę pagalvotume, kad „seniau buvo geriau“, atsiverskime Vandos Ibianskos pasakojimą apie sovietmečio kasdienybę. Jis iškart sugrąžins dėkingumą už tai, ką turime šiandien.

Greta visų puikių autorinių straipsnių rasite ir vaikiškų pasakojimų, juokelių, literatūros klasikos vertimą, receptų bei gydytojo patarimų. Džiaugsmingos vasaros drauge su Artuma ir dvasios ramybės maldoje!

Joana GIMBERYTĖ-BALČIUVIENĖ