Liepos–rugpjūčio Artuma: jei nori IŠGYVENTI ir būti ŠVENTAS – ieškok BENDRUOMENĖS!

Antrąja tema, idant geriau suprastume Šventojo Tėvo Pranciškaus teiginį, kad neįmanoma būti šventam pavieniui, atsigręžiame į bendruomenę, į bendrystės klausimą... Šiandien šeimose vis rečiau sėdame prie stalo kartu valgyti ir bendrauti. Vienuolynai vis garsiau kalba apie bendruomeniškumo krizę. Viešajame transporte stengiamės sėdėti po vieną ir net bažnyčioje norime melstis vieni, „netrukdomi“, prašome privačių bažnytinių „ceremonijų“. Bet popiežius Pranciškus savo padrąsinime apie šventumą Gaudete et exsultate sako tiesiai: „Šventėjimas yra bendruomeninis kelias.“ Tad kodėl mums reikia bendruomenės? Kokius žmogaus poreikius ji tenkina, kaip ji mus augina? Kokios yra bendruomenės šeimoms ir kaip pasirinkti sau tinkamą?

„Bendrystės krizė Bažnyčioje“ – taip pavadintas pokalbis Artumoje tęsiant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje pasakytų kalbų aptarimą. Šįsyk – susitikimo su dvasininkais ir pašvęstaisiais Kauno arkikatedroje kalba – ilgiausia iš jo kalbų ir, sako žinovai, matyt, pati svarbiausia...

O naujoji Artumos skiltis – tai mėginimas pristatyti mūsų bažnytines bendruomenes – parapijas. Pradedame nuo Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (Žvėryno) – vienos paprastos miesto parapijos gyvenimo kelių akimirkų. Bet ir iš jų justi, kad gyvenimas joje nepaprastas, kad ši parapija – gyva bendruomenė, kurioje visai drąsu, smagu ir paprasta eiti šventumo keliu, į kurį ir kviečia popiežius Pranciškus.

Kita, sakytume, istorinė pradžia Artumoje – pradedamos spausdinti didžiojo šv. Jono Pauliaus II garsiõsios kūno teologijos katechezės, apie kurias lietuviškai jau net keletą knygų turime, tačiau paties šaltinio vis dar ne. Toma Bružaitė mus ir įveda į kontekstą, ir pateikia puikų vertimą.

Popiežius Pranciškus šį pavasarį paskelbė dokumentą apie vaikų ir paauglių išnaudojimą bei Bažnyčios elgesį su nusikaltusiais, pavadintą „Kad būtume pasaulio šviesa“ – taip vadinamas ir Romano Kazakevičiaus straipsnis itin jautria tema, kurią dera žinoti kiekvienam.

„Kodėl žmogui reikia kitų žmonių?“ – klausia psichologė Zita Vasiliauskaitė. Psichologijos požiūriu kiti mums net labai reikalingi. Suvokti ir pažinti save gali ne tik vienatvėje, bet ir per santykį su kitais. Juk be savivokos negalėsi iš tiesų gerai jaustis. Todėl verta save ir kitus turtinti bendravimu.

„Chebra, aš – į bažnyčią“, – taip savo kolegoms sportininkams nepabijojo pasakyti tikintis jaunuolis. Kaip priklausymas bendruomenei išlaisvina tikėti? Ką jaunas žmogus gali duoti bendruomenei? Į tai atsakoma „Jaunimo skilties“ pokalbiuose.

Vasaros Artumoje dėmesio skiriama ir biologijos, medicinos įdomybėms – sužinosite, kaip buvo sukurti antibiotikai. Kino skiltyje Ramūnas Aušrotas patars, kurie filmai paveikiausi psichologiškai, gali būti terapijos priemonė. Žurnale plėtojant socialines temas Antanas Gailius aptaria Lietuvoje nuvilnijusius rinkimus, o Ramunė Jurkuvienė – vaiko saugumo šeimoje užtikrinimą, prabėgus lygiai metams po garsiųjų įstatymo pataisų įsigaliojimo.

Ir, žinoma, Artumoje vėl rasite Vilmos Barauskienės receptų. Savo dovanomis ji dalinosi ne tik su popiežiumi Pranciškumi, bet ir su jumis: šįkart – šaltsriubių receptai karštoms vasaros dienoms! Be to, spausdinamoje Jeano Vanier knygos ištraukoje patariama, kaip svarbu kaskart susėdus prie stalo išgyventi šventę, kartais net... mėtantis apelsinų žievelėmis!

Smagiõs, įspūdžių ir bendrystės kupinos vasaros Jums, mieli Artumos skaitytojai!

Joana GIMBERYTĖ-BALČIUVIENĖ