Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

artuma202102 vir m
2021 vasaris 2

Vasario Artuma: užsitęsusi krizė ir bendrieji namai, ar pamirštas bendrasis gėris?

Šį mėnesį Artuma vėl iš arti žvelgia į žmogų ir mūsų bendruosius namus:kaip išgyventi šiandienos realybėje, kuri neretai primena tiesiog užsitęsusią krizę... Kokia išlikimo kaina? Kita vertus, ar susitelkę į nesibaigiančias krizes nepamirštame bendrojo gėrio?.. Be to, dėmesys krypsta į Valstybės ir Bažnyčios – sosto ir altoriaus – santykius, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje (ar mūsų nelaukia panašus scenarijus?..) Kaip šių dienų realijos paliečia žmogų, šeimą, bendruomenę, valstybę, Bažnyčią, gamtą, žodžiu – mūsų visų bendruosius namus?..

Apie Bažnyčios ir Valstybės santykius, jų suderinamumą karantino sąlygomis, apie teises priimti ir atšaukti sprendimus vasario Artumoje dalijasi Ramutė Ruškytė – buvusi Konstitucinio Teismo, o dabar Lietuvos administracinio teismo teisėja. Gal prie Valstybės vairo stovintieji pernelyg kontroliuoja Bažnyčios gyvenimą? O ar pati Bažnyčia imasi teisingų sprendimų? Kokios Valstybės ir Bažnyčios teisės, pareigos viena kitos atžvilgiu, kai šalyje įtempta padėtis? Skaitykite straipsnį „Leisti negalima drausti?“

Kokį pasaulį paliksime ateinančioms kartoms? Mons. Žydrūnas Vabuolas primena popiežiaus Pranciškaus encikliką Laudato siʼ irdar kartą grįžta prie vieno aktualiausių klausimų – rūpinimosi kūrinija kaip mūsų visų bendraisiais namais. Be politinių ir pasaulinio masto sprendimų yra kasdieniai asmeniniai pasirinkimai: tai vandens, elektros taupymas, saikingas maisto vartojimas. Žmogus, laikantis save krikščioniu, ypač turėtų nepamiršti sąvokos „saikas“, antraip būsimos kartos liks apiplėštos (visomis prasmėmis).

Saikingumo ir taupumo – ne idėją – realybę aptaria ir akcentuoja Aistė Ruzgienė, jauna šeimos mama, konkrečiais patarimais ir pasiūlymais ragindama pasiryžti atsakingam vartojimui. Juk kiekvienas galime pradėti nuo savęs, savo namų, įteisindami „virtuvės ekologiją“. O juk tikinčiojo kasdienybėje ir buityje nėra nereikšmingų smulkmenų, kurias galėtum pats nuo savęs paslėpti. Ką jau kalbėti apie Visa Reginčiojo žvilgsnį... Kai apsisprendi savo gyvenimą pašvęsti Jo garbei, tai negali bažnyčioje būti vienoks, „šventas“, o namuose, kasdienybėje, privačiai – kitoks. Žinoma, gali. Tik nederėtų...

Kaip skaityti, „prisijaukinti“ Šventąjį Raštą, ypač Senąjį Testamentą, kad Biblija iš tiesų taptų tavo gyvenimo kelrode knyga? Aušra Mizgirienė dalijasi įžvalgomis, koks stebuklas yra atrasti nepertraukiamą Dievo veikimą asmeninėje būtyje, kurią pradėjo ir tęsė kartos iki tavęs. Ir kokia beatodairiška malonė būti tame Dievo sumanyme: begalinėje gyvybės grandinėje turėti tik tau skirtą vietą.

Danutė Gailienė – viena žinomiausių mūsų šalyje psichologė, profesorė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, Artumos kalbinama apie išlikimo strategiją karantino metu, atkreipia dėmesį ne vien į negatyvius potyrius ir momentus, tačiau ir į tai, kaip galėtume pakreipti šį išbandymų laiko kaleidoskopą, kad jo spalvų spektras nebūtų toks dramatiškai tamsus. Gal galėtume nusiteikti, kad visi ribojimai, atstumai tarp žmonių, susilaikymas nuo kontaktų visų pirma yra rūpinimasis kito sveikata, saugumu ir gerove. Jog tavieji „apsimarinimai“ ir yra tikrosios krikščioniškos atjautos išraiška. Sunku. Bet gal įmanoma?

Kodėl, nepaisant iššūkių, gyvenimas kai kuriose parapijose vis dėlto klesti, o tikrovė, anot straipsnio autorės VDU Katalikų teologijos fakulteto projektų vadovės Giedrės Barčkutės, artėja prie idealo? Tačiau ne mažiau yra ir nuolatinį sunkmetį tiek fizine, tiek ir dvasine prasme išgyvenančių parapijų. O jų per kelerius metus aplankytos net 55-ios. Asmeniškai pasikalbėta su parapijų klebonais. Ar įmanoma atrasti universalų pavyzdinį pastoracijos modelį?.. Bažnytkaimių bendruomeninis gyvenimas ir miesto – ar tai du visiškai skirtingi pasauliai?

Artuma tęsia kūno – sielos indo – temą. Taip tauriai, šventai vyro ir moters sąjungą spausdinamose katechezėse įvardija šv. Jonas Paulius II. Vyro ir moters abipusis savęs dovanojimas vienas kitam, pirmapradis tyrumo slėpinys...

Ir – amžiais aktuali smurto problema dr. Nijolės Liobikienės mąstyme „Smurtas lygu meilė“?.. Ir – šio amžiaus lytiškumo grimasos, įgavusios nebestabdomą pagreitį. Gintauto Vaitoškos beveik retorinis klausimas: kodėl tiek daug merginų nebenori jomis būti ir trokšta ištrinti savo lytinę – gimtinę, kaip autorius vadina, – tapatybę?

Tad kurioje sūpynių pusėje šiandien esi, žmogau? Kurioje – aš pati? Išlikti! Tačiau – kaip? Kas šiandien tampa mano ramybės ir išgyvenimo uostu? Tam, kad įsivardytum, reikia nusimesti šarvus ir apnašas. Nebijoti klausti ir ginčytis. Nebijoti būti. Būti viltyje – kviečia vasario Artuma.

Dovilė ZELČIŪTĖ


Turinys

Kronika                          

Aš nebijau skiepų...

Kunigas Artūras KAZLAUSKAS Moterys prie altoriaus

Tėvas Antanas SAULAITIS SJ Išgirsti, išklausyti, apginti

Tomas VILUCKAS Bažnyčios pulsas

Ramutė RUŠKYTĖ Leisti negalima drausti?

Dr. Katarzyna KORZENIEWSKA Ta Lenkija... keista šalis

Didelės ir mažos kryžkelės

Mons. Žydrūnas VABUOLAS Paskola iš ateities kartų

Aistė RUZGIENĖ Lūžtantys stalai

Aušra MIZGIRIENĖ Nepaslėptas lobis

Mišios internetu: vaikai turi matyti tėvų viltį

Pokalbis su prof. Danute GAILIENE „Įjungti“ išlikimo  strategiją

Giedrė BARČKUTĖ „Išpažinties atėjau paskutinį kartą“

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Šv. Jonas Paulius II Kūno teologija (XVI)

Dr. Nijolė LIOBIKIENĖ Smurtas lygu meilė?

Gintautas VAITOŠKA Kodėl taip daug merginų nori pakeisti savo gimtį?

O mes kitokie

Svarbu netylėti, kalbėti, priimti, mylėti... 

Akiračiai

Kunigas Tomáš HALÍK Šokantis Dievas

Atokvėpio valandai

Dovilė ZELČIŪTĖ Dėlionės detalės                                     

Skanaus!              

Vilma BARAUSKIENĖ Geltoni kukurūziniai viščiukai                

Sveikata

Vytis ŽEMAITIS Kare kaip kare

Gyvenimas kaip senas vynas

Vanda IBIANSKA Zacirka

Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 gruodis 12

Artuma - artuma202412_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22