Spalio Artuma: ko pertekusi mano širdis?
Artuma , švęsdama 33-iąjį gimtadienį, šį Švč. Mergelės Marijos Rožinio ir Misijų mėnesį klausia savęs ir skaitytojų: ko yra pertekusi širdis? Kaip keičiasi Bažnyčios veidas, ar mūsų tikėjimas dar bręsta, ar dar trokštame kažko daugiau?.. Daugiau mylėti, daugiau dėkoti už kasdienybę šeimoje, daugiau pažinti liturgijos grožį, daugiau ieškoti šventumo pavyzdžių ir savojo gyvenimo krypties?.. Ar tiesiog kaip netikę tarnai saugosim duotą Šeimininko talentą užkasdami žemėje ir neišleisdami jo į apyvartą? Kaip galima išprotėti dėl misijos, besąlygiškai pasitikėti Dievu ir leistis būti vedamam?
Spalis – Marijos ir Misijų mėnuo, be to, Artuma švenčia savo 33-iąjį gimtadienį. Daug vilčių, maldų, intencijų, dėkingumo. O kuo gyvas šių dienų pasaulis, ko kupinos mūsų širdys? Ar mūsų troškimai turi galimybę realizuotis, kai visi trokštame taikos, kai norėtume kalbėti daugiau apie meilę, o mažiau – apie ginklus? Kalbėti iš širdies, vadinasi – atvirai. Kaip keičiamės mes, mūsų visuomenė, mūsų Bažnyčia?
O kaip keitėsi Bažnyčios Lietuvoje veidas nuo tų laikų, kai prieš 50 metų pogrindyje pasirodė Katalikų Bažnyčios kronika ar kai pagaliau tapome laisvi, ir koks tas veidas šiandien? Artumos redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas kalbina kunigą Hansą Friedrichą Fišerį CO, kurio pažintis su Lietuva prasidėjo lygiai prieš 50 metų. Kunigas Hansas akcentuoja svarbiausią Bažnyčios užduotį – pažadinti žmogų prasmingam buvimui, įkvėpti jį: „Žmonės ieško gyvenimo prasmės. O mes jiems neduodame tokios galimybės, nes nėra jokios platformos dialogo tarp Bažnyčios ir visuomenės“, – teigia kunigas. Ir tuomet viltingai suskamba žodžių junginys „Katalikų dienos“...
Šį rugsėjį Lietuvoje įsigaliojo mūsų vyskupų paskelbtos Gairės, reglamentuojančios Katalikų Bažnyčios dvasininkų, pašvęstojo gyvenimo institutų ar apaštališkojo gyvenimo draugijų narių ir kt. asmenų elgesį su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiaisiais. Kaip tvarkysimės su šia pūliuojančia piktžaizde bažnytinėse aplinkose? Apie tai – Artumos kronikoje.
Tėvas Antanas Saulaitis SJ savo pamąstymuose iškelia klausimą: ar matome tą žmogų, kuris yra šalia, bet galbūt jaučiasi nejaukiai, nepritampantis, nepastebimas? Pastebėti ir pamatyti greta esantį, bent trumpam pamirštant savuosius patogumus – o juk tai pradėti galime nedelsdami, kasdien. Taip, kaip jau prieš 56 metus tai pamėgino Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso dalyviai.
Apie nesenstančius širdies troškimus – dalytis gyvenimo džiaugsmu su šalia esančiaisiais, apie senjorų iššūkius ir kasdienybę pasakoja Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Carito koordinatorė Aurelija Lipskė bei senjorų klubo nariai. Klubui „Iš širdies – į širdį“ jau 13 metų. Kas gi lemia tą neformalią, bet tikrą klubo gyvybę? Kuo gyva tokio sambūrio širdis?
Kunigas Artūras Kazlauskas, tęsdamas katechezę apie naująjį Mišiolą, spalio numeryje aptaria Žodžio liturgijoje naudojamas knygas. „Vis dėlto krikščionių tikėjimas nėra knygos religija, – teigia Artumos kapelionas. – Krikščionybė yra Dievo Žodžio religija, ne užrašyto ir nebylaus, bet įsikūnijusio ir gyvojo Žodžio.“ Kokios yra mūsų lietuviškos liturginės knygos, svarsto kunigas, ar pakankamai pagarbiai jos išleistos?
Tūlas pasaulietis (ir ne vien toks) plaka kunigus dėl pernelyg menkos aistros ir aukojimosi savo tarnystei bei pašaukimui. Ir užtenka vienos asmenybės pavyzdžio, kad tokie burnojimai bent aptiltų. Artuma kalbina Kazachstane, Almatos vyskupijoje, jau dešimtmetį misionieriaujantį kunigą Kastytį Šulčių. Galbūt tokia tarnystės aistra ir besąlygišku atsidavimu pašaukimui spindėjo pirmieji krikščionys. Paskaitykite.
Platus tekstas spalio Artumoje pasitinka intriguojančiu pavadinimu: „Galvos skausmas konservatorių rinkėjui“. Motiejaus J. Žemaičio straipsnis apžvelgia daug moralinių ir politinių aspektų, o įpusėjus Seimo kadencijai bei vykstant karštiems sociopolitiniams debatams kviečia pamąstyti ir klausti savęs: apie kokią Lietuvą dabar galvoji ir svajoji? Kokia tvyros būsimų rinkimų politinio pasitikėjimo dvasia? Ką rinksiesi tu?
Popiežius Pranciškus, ką tik lankydamasis Kazachstane, Pasaulinių religijų kongrese prisiminė ir citavo šv. Joną Paulių II, kuris čia viešėjo prieš 21 metus. O ką pasaulio tikinčiųjų šviesuoliams siūlė popiežius šiandien? Ar suskambės ir įsirėš Pranciškaus kvietimas į taiką? Ir jo parinkti trys žodžiai: stebuklingi, atraminiai ir visa perkeičiantys pasaulio tvarkoje: taika, moteris, jaunimas...
Dažnai nūdien piktinamės, kad jauni žmonės gyvena be Santuokos. O kaip popiežius atsiliepė į Luigio ir Serenos – nesusituokusios, bet tris vaikus auginančios – poros skaudų liudijimą? Ar suteikė vilties, o gal suskambo pasmerkimo gaidos – sužinosite, atsivertę spalio Artumą. O joje – daug perpildytos širdies balso.
Kronika
Iš redakcijos pašto
Klausimai ganytojams
Svetinga kaip Jėzus
Bažnyčios pulsas
Gyvasis Žodis
Tai, ko pertekusi širdis
Širdis juk negali pasenti
Galvos skausmas konservatorių rinkėjui
Sinodiškos Bažnyčios link
Ir tikėjimas turi subręsti
Veidu į vaiką
Kada prasideda motinystė ir tėvystė?
Vaikai irgi turi savo nuomonę
Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos
Privilegijuotas kelias į šventumą
Vis dar nevedę, nors priėmę tėvystę
Kūno teologija (XXXIII)
Viską priimti kaip dovaną
Akiračiai
Kad meilė nevirstų neapykanta
Kūrėjo žvilgsnis
Auginkime sielas– nepraraskime vilties
Skanaus!
Makaronų lizdeliai
Gyvenimas kaip senas vynas
Mirtis – kaip nuosavybė