Birželio Artuma: kada džiaugiasi tėvo širdis?

Birželio Artuma – apie tėvystę, o ji labai artima ir mūsų popiežiui Pranciškui, patyrusiam savo tėvo meilę ir pačiam spinduliuojančiam tėviškumu. Numeris pradedamas Šventojo Tėvo tekstu apie tėvo širdį, kuriai didžiausia paguoda yra matyti, kad vaikai kalba teisiai, elgiasi išmintingai.

„Taigi, birželio Artumoje ir bandome suprasti – kada džiaugiasi tėvo širdis? Kaip išmokti būti tėčiu – kaip vaikams perduoti „išmintingą širdį“, apie kurią nuostabiai kalba Biblija ir primena popiežius Pranciškus?.. Kaip keitėsi tėvystės suvokimas ir kokie to padariniai šių dienų tėvystei?“ – Laiške skaitytojams rašo Artumosredaktorius Darius Chmieliauskas, šįkart pirmiausia kreipdamasis į vyrus, bet sykiu dėkodamas ir skaitytojoms moterims už tai, kad jos stengiasi suprasti ir mylėti savo vyrus, tėvus, brolius, draugus – jiems tai be galo svarbu (net jeigu jie jums to ir nesako).

Birželio numeryje – ypatingas pasakojimas apie tėvų ir sūnų savaitgalius tai ant ežero kranto, tai miške, tai vienuolyne. Jų iniciatorius Dalius Mackela, Lietuvai pažįstamas policijos pareigūnas, bei kiti tėčiai liudija, kaip tai sutvirtina ryšius su vaikais, kaip sustiprina tokia vyriška bendrystė. Jie sako, kad nelengva vyrams krikščionims profesinėje ar kitoje aplinkoje, kad reikia drąsos netgi būti tėčiu, duodančiu ne tik materialius dalykus.

„Jei Viešpats pašaukė jus tėvystei, tai Jis neapsiriko. Žino, kad turite tam dovanų ir galite“, – drąsino tėvus gegužę vykusiame savaitgalyje kunigas Kęstutis Dvareckas. Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovo pasidalijimas, kurį rasite šioje Artumoje, – pačiu laiku, kai šiandien žinomos ne tik tėvų priklausomybės, bet priklausomi tampa ir vaikai. Bauginančiai skamba žinios apie šimtus naujai atsirandančių psichotropinių medžiagų ir greit besivystančias priklausomybes, bet viltį teikia daug patyrusio kunigo Kęstučio liudijimas, kad ir vyriški tėvo meilės žodžiai, kurių nenusipirksi psichologo kabinete, yra stipriausia prevencija.

Kad pasimokyti galima ir tėvo vaidmens, žurnale rašo dr. Ramunė Jurkuvienė. Ji kalba ir apie tai, jog mama niekaip negali atlikti šeimoje abiejų tėvų vaidmenų, o itin moteriška aplinka – namie, mokykloje, universitete – tikrai nepadeda berniukams užaugti vyrais ir tėvais.

Apie ne visada tobulą tevystę, kartais net sužeidžiančią vaikus, dalijasi Diana Pukelienė. Tačiau kartu ji viltingai pasakoja, kaip „sumauto gyvenimo“ istorija gali baigtis susitaikymu ir atleidimu. Ir ši istorija gali būti bet kurio iš mūsų. Diana rašo: „Jeigu šiandien jūsų istorija su tėčiu yra sužeista, jeigu jūs net nežinote, kas yra ta tėvo meilė, arba gal jūs patys jaučiatės blogais tėvais ir kaltinate save dėl savo silpnybių ir netinkamo elgesio – niekada ne per vėlu viską pakeisti.“

„Vyriškąją“ temą birželio Artumoje tęsia pokalbis su jaunais vyrais, kurie tam tikram laikui pasitraukia „iš pasaulio“ į vienuolinę bendruomenę. Monikos Žydeliūnaitės tekste – apie vadinamuosius Šv. Jono Krikštytojo metus pas Tiberiados brolius Baltriškėse, kur kviečiama taisyti Viešpačiui savo „širdies kelią“.

„Dievas – tėvas ar motina?“ – turbūt daugelio įsivaizdavimus apie Dievą „kaip vyriškį“ klibinantis klausimas... Į jį bandoma atsakyti Biblijos tekstais – šis straipsnis į Artumą atkeliavo iš prancūzų žurnalo Christus, o jos autorė Anne Marie Pellieter – pirmoji moteris biblistė, apdovanota Ratzingerio premija (įsteigta J. Ratzingerio-Benedikto XVI fondo).

Velykiniu stebuklu-atradimu žurnale dalijasi Kauno seserys benediktinės ir prašo paramos: po 70 metų atrasti ir restauruoti būtini Liudo Truikio tapytų drobių ritiniai, vaizduojantys 12 apaštalų (I triptiko dalis puošia ir birželio Artumos viršelį). Sesuo benediktinė dr. Kotryna Indrė Šurkutė pasakoja apie tuomečio Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriaus vyskupo Teofiliaus Matulionio ir žymaus Lietuvos scenografo, pasak menotyrininkės, „labai laisvai interpretavusio ikonografinę tradiciją“, drąsų bendradarbiavimą, kai iš novatoriškų sprendimų tada gimė „Sostas Karaliui“ – eucharistiniam Jėzui, o kartu ir novatoriška Teofiliaus Matulionio iniciatyva pradėti pirmąją Lietuvoje nenutrūkstamą Švč. Sakramento adoraciją.

Įspūdingo dydžio neįkainojama dovana palaimintojo Teofiliaus 150 metų gimimo jubiliejui, kurį minime šį birželį, – po kruopščiausio milžiniško kelių žmonių darbo (bei rėmėjų pagalbos) šįmet išleistas jo laiškų fotoalbumas. Artumoje kalbinamas leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas kalba apie laiškuose gyvą bei įpareigojantį šio vyskupo kankinio šventumą, be kita, sakydamas: „Mus, kurie dar spėjo religiškai pagyventi sovietinėje sistemoje, turėtų žavėti ir stebinti tiesaus, prie režimo reikalavimų neprisitaikiusio dvasininko Teofiliaus Matulionio laikysena. Norėčiau, kad karo Ukrainoje akivaizdoje sinodinė Lietuvos Bažnyčia paskelbtų sąrašus tų dvasininkų, kurie akivaizdžiai flirtavo su sovietine sistema, dėl karjeros tarnavo komunistinei valdžiai.“

Artumojetęsiama tikra sinodinė kelionė Lietuvoje – dalijamasi gyvomis mintimis iš VDU Katalikų teologijos fakultete ką tik surengto seminaro „Krikščioniškų iniciatyvų vadyba“, tapusio puikiu forumu aptarti šiandienos sielovados realybę. Diskusijoje išsakytų minčių ir iškeltų problemų, ypač dėl socialinio teisingumo (ne)įgyvendinimo mūsuose, gausa parodė, „kad pasauliečių veikimas Bažnyčioje išlieka aštri nuolatinio aptarimo reikalinga tema“. O, kaip reikalinga, kad nebijotume Bažnyčioje ieškoti sprendimų, o ne kaltinamųjų!

Kviečiame į vasaros skaitymų bei atradimų kelionę ir dėkojame, kad joje dėmesio skiriate ir Artumai!