Spalio Artuma: ar dar pasitikime Šventosios Dvasios vedimu Sinodo kelyje?

Spalį Šventasis Tėvas kviečia melstis, kad Bažnyčia įsiklausymą ir dialogą priimtų kaip gyvenimo būdą ir kad kiekvienas leistųsi vedamas Šventosios Dvasios į visus pasaulio pakraščius. Tad kaip mūsų kelionė prasideda ir semiasi jėgų iš įsiklausymo? Ar galime vienas kitam padėti kurti ateitį?

O kaip vyksta Bažnyčios narių dialogas Lietuvoje?.. Stiprūs žingsniai link dialogo buvo žengti pradėjus Sinodo kelionę 2021-ųjų rudenį... tačiau pas mus ji kaip ir „praėjo“, nors tai – ne renginys, o būdas, kokiu Bažnyčia turėtų keliauti drauge.

Vatikane jau vyksta popiežiaus Pranciškaus paskelbtas Vyskupų Sinodas apie sinodiškumą. Skamba visai kaip sviestas sviestuotas, tačiau puikus Romano Kazakevičiaus tekstas spalio Artumoje padės suprasti, kur link kiekvieną iš mūsų kreipia Sinodas ir kodėl. Kaip šeimoje santykiai labai greitai komplikuojasi nebendraujant, neįsiklausant, taip ir Bažnyčiai nėra kito kelio, kaip ieškoti dialogo su visais, kad kuris nors neliktų atstumtas… Pasak vieno iš pagrindinių Sinodo organizatorių kardinolo Mario Grecho, Sinodas yra tikrų bažnytinių įgūdžių lavinimo pradžia su ilgalaike perspektyva: „Neturime iliuzijų, kad konsultacijos visur vyko vienodai rūpestingai: esame bažnytinės kelionės pradžioje, ši kelionė reikalauja kantrybės ir suvokimo, jog kiekvienas pagal savo būklę ir veiklą yra Bažnyčios gyvenimo dalyvis, tad ir sinodinės kelionės bendrakeleivis. Svarbu tai, kad parodėme ir toliau rodysime, jog Bažnyčios kelionė prasideda ir semiasi jėgų iš įsiklausymo“.

Trys svarūs tekstai spalio Artumoje primins karo Ukrainoje tragediją bei... mūsų pačių visuomenę: ko labai reikia šiandien, kad turėtume ateitį, kad padėtume vieni kitiems žvelgti į ją? „Jei Ukraina sudės ginklus, Ukrainai bus galas“, – šiais ukrainiečių katalikų arkivyskupo Boriso Gudziako žodžiais, ištartais Romoje vykusiame Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupų sinode, pavadintas tekstas, parengtas pagal JAV jėzuitų portalo America magazine straipsnį.

O prof. Lauras Bielinis dalijasi mintimis, kaip pagal popiežiaus Pranciškaus encikliką Fratelli tutti (kurią vis dar per mažai pažįstame Lietuvoje!), keistųsi santykiai visuomenėje, jei į visa pažvelgtume... per meilės prizmę.

Minint šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400 m. jubiliejų, dr. Darius Baronas pristato negirdėtą ir labai reikšmingą asmenybę – Petrą Arkudijų – graiką, gimusį apie 1562–1563 m. Korfu saloje, tuo metu priklausiusioje Venecijai. Kad mes žinotume, kiek daug jis nuveikė Lietuvai, Ukrainai ir krikščionybei!

Lietuvą vis sukrečia motinystės krizę išgyvenančių moterų tragedijos. Kaip turėtume joms pagelbėti, užuot smerkę? Juk motinystė – ne tik džiaugsmas, bet ir didelė moterį ištinkanti krizė, kartais pasibaigianti tragedijomis. Todėl svarbu ne piktintis nelaimingomis moterimis, bet sugebėti atpažinti grėsmingus simptomus bei laiku ateiti joms į pagalbą ir net išgelbėti gyvybes. Dr. Nijolė Liobikienė spalio Artumoje tvirtina: kaip motinystė yra savaime suprantama, taip savaime suprantama turėtų būti ir parama mamai – žodžiais, padedant prisitaikyti prie naujos realybės, dėmesiu ir tokiais stebuklingais mažmožiais, kaip grindų išplovimas ar kūdikio pavežiojimas lauke. Bet ar išlaikysime pirmo žingsnio testą – „nepasmerkti“?..

Kaip apsaugoti vaikus nuo „sekso turizmo“? Įkvepiantis Kolumbijos pavyzdys, galima sakyti, beviltiškoje situacijoje. Šalyje yra beveik 52 mln. gyventojų, joje kasmet apie 200 tūkst. vaikų patiria seksualinę prievartą, daugiau nei 35 tūkst. yra įtraukti į komercinį seksualinį išnaudojimą. Seserų vienuolių paskatintas fondas Renacer dirba, kad Kolumbija taptų draugiškesne ir saugesne šalimi vaikams.

Kolumbijos mastai mums neįsivaizduojami, tačiau vis labiau matome, kad ir Lietuvoje pedofilija įsisenėjusi, o teismų sprendimai kartais visiškai nepaaiškinami. Tad svarbi žinia, jei neskaitytumėte šio teksto: Lietuvoje VISĄ PARĄ veikia SOS pagalbos numeris: +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komandos – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dėl ko džiaugiasi ir su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai? Keturios mokytojos ir Carito bendradarbės pasakoja apie savo mokytojus ir save – mokytojas. Straipsnyje pastebėsite, kad mokytojo žmogiškumas yra svarbiausias ir bendraujant, ir mokant savojo dalyko.

Kaip, užsidegus bažnyčiai, „užsidega“ parapijos bendruomenė?! Visa Pagėgių parapijos istorija paženklinta „nedraugiškumo“ bažnyčios pastatams, bet šios parapijos žmonės viską įveikė. Labai įdomu susipažinti su šios parapijos istorija jos žmonių akimis, o finansinė pagalba pagreitintų jų darbus nelaimėje: Pagėgių Šv. Kryžiaus parapija, a. s. LT657300010180264268.

Ką dar atrasite spalio Artumoje? Tai tęsiama šv. Mišių katechezė – apie smilkalų auką ir ką reiškia kunigo rankų nusiplovimas; dr. Irenos Eglės Laumenskaitės išversta Kūno teologijos katechezė (jau 44-oji!); o apie „nepaprastos ramybės žmogų“ – Eucharistijos bičiulių sąjūdžio steigėją Jadvygą Stanelytę seserį vienuolę Gemą SJE, šviesaus atminimo Ramunės Jurkuvienės prisiminimų tęsinyje. Be to, ir Vaidos Alksnevičienės bei montesoriško ugdymo pastebėjimai apie kūdikių judėjimo kliūtis. Galiausiai – priminimas, kaip atpažinti infarktą, kad patys išsigelbėtume ar kitam padėtume.

O smagūs ponios Vandos Ibianskos samprotavimai, Vilmos Barauskienės cukinijų apkepas bei daug kam patinkančių „šypsenų“ skiltis tarsi užviršuoja viltingą spalio numerį.

Dar ne visi tekstai paminėti, tad skaitykite ir atraskite, kuo šiandien gyvena Katalikų Bažnyčia.

Ir Artuma kviečia visą spalį – Rožinio mėnesį – melstis:

Marija, Bažnyčios ir jos sinodinės kelionės Motina, melski už mus!

Vijoleta Vitkauskienė