Sausio Artuma: apie pasaulio ir Bažnyčios audrą bei Dievo Žodžio „švyturį“
„Dievo meilė tokia galinga“ – sako nuncijus Ukrainoje Visvaldas Kulbokas, kalbėdamas apie viltį meldžiant taikos. O kaip mes atpažįstame viltį bei Jėzaus širdį Dievo žodyje? Kaip pereiti nuo Aš prie Tu – draugystės menas. Ar tik vadinamės Kristaus mokiniais, ar iš tiesų tokiais esame? Ar tikrai norime būti? Ką dėl to darome? Ar įsiklausome į Kūdikėlio Jėzaus balsą, į Marijos ir Juozapo tylą bei jų nuolankų tikrovės priėmimą?.. Kad ir kokia audra šėltų pasaulio ar Bažnyčios jūroje, vienintelis ir negęstantis mūsų švyturys – Dievo meilė, bejėgiu Kūdikiu įsikūnijęs Žodis, Jėzus – Gelbėtojas.
Nuo pat pirmojo puslapio pirmoji šių metų Artuma įtraukia į gyvenimo realybę, stiprindama trapią viltį. Apie Kalėdas karo metu ir savąja viltimi dalydamasis apaštalinis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas sako: „Be abejonės, nebuvo ir nėra noro gauti tipiškų Kalėdinių sveikinimų: „Džiaugsmingų Šv. Kalėdų.“ Labiau norisi maldos ir tylaus palaikymo.“
Sausis mums neatsiejamas nuo Krikščionių vienybės savaitės. Tad jos šviesoje šįsyk Artumos skaitytojams pasakoja Konstantinopolio patriarchato kunigas Gintaras Sungaila – apie švarią sąžinę, apie mažąją kaimenę ir kur Lietuvoje gali melstis (ne tik lietuvių kalba) bei priimti sakramentus įvairių tautybių ortodoksai, nepalaikantys karo teologijos, sklindančios iš Maskvos patriarchato.
Sausį, kuomet švenčiame Jurgio Matulaičio MIC gimimo dangui liturginę šventę, Artuma vėl bando žadinti mintį ir viltį, kad mūsų palaimintieji – arkivyskupas Teofilius, tėvas Jurgis Matulaitis – būtų paskelbti šventaisiais. „Kodėl laukti, o ne laužti?“ – taip pavadintame straipsnyje sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS palygina lietuvių ir lenkų požiūrį į savuosius, pasiaukojusius gelbstint ne tik žydus… Ką apie juos žinome? Ar melsdamiesi pasinaudojame jų užtarimu? Ar trokštame?..
Gryniausias dvasinis penas iš dvasios milžinų – popiežiaus namų pamokslininko kardinolo Raniero Cantalamessos OFM. Cap ir tėvo Timothy Radcliffeʼo OP. Tęsdama ir Sinodo rekolekcijas, ir sausio trečiąjį sekmadienį švenčiamai Dievo Žodžio šventei Artuma dalijasi šių dviejų vyrų išmintimi apie Įsikūnijusį Žodį, kaip Jį išgirsti, priimti, įgyvendinti; apie blaškymąsi skaitant Šventąjį Raštą, apie draugystę, nematomus žmones pasaulyje ir slaptą jų širdžių grožį... Iš tiesų tai tekstai, kuriuos galima skaityti ne po kartą, dargi ir pasibraukti širdin ir protan įstringančias mintis – jos jūsų lengvai nepaleis…
Naujaisiais metais Artuma pradeda naują skiltį, pavadintą „Tarp kitko“. Tai – kunigo Jono Jūraičio žodžiai, rašyti prieš dešimtmečius Šveicarijoje, dviejuose vietos laikraščiuose (viename labiau dešinių pažiūrų, kitame – labiau kairuoliškame!). Kodėl mums verta susipažinti su pamokslėliais žmogaus, kuris mirė jau prieš 11 metų, o Lietuvoje gyveno vos keliolika?.. Nes tai – pranašiški žodžiai! Kaip įvadiniame straipsnyje rašo jo mokinys ir teksto vertėjas iš vokiečių kalbos prof. Gediminas Karoblis: „Gal kada nors Lietuvoje sudarysime savo pranašų sąrašą. Kokie vardai bus tame sąraše?“
Ar tikrai gerus darbus reikia daryti tyliai? Kas Carite yra auksiniai kiaušiniai? Ką turi galvoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad „pats žmogus yra žinia“? Artumos skaitytojams pristatoma įkvepianti Kauno Carito inicijuota diskusija, pavadinta „Kad Dievo žodis neskęstų pasaulio jūroje: grimztu ar uždegu vilties švyturį?“ Kiekviena žinia apie gerą darbą sustiprina pojūtį, kad pasaulis ir žmonės yra geri. Būtina pastebėti gerus darbus ir jais pasidžiaugti savo šeimoje, darbe ir parapijoje!
Kaip keitėsi šiųmetės Laisvės premijos laureato, žmogaus teisių gynėjo sovietinėje sistemoje Petro Plumpos pavardė ir gyvenimas, kaip konkrečiai jis veikė dėl Lietuvos laisvės tuomet, kai kiti net pasvajoti apie ją nedrįso?.. Kada pajuntame Dangaus karalystę – tėvo Antano Saulaičio SJ paslaptingi atviravimai... Kaip visada – svarbios Visuotinės ir Lietuvos Bažnyčios žinios, arkivyskupo Liongino Virbalo SJ šviesus, blaivus ir nuraminantis žvilgsnis į kažkam baisias audras sukėlusią Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaraciją Fiducia suplicans... Na, o sveikatos patarimai bei juokingi anekdotai labai tiks geriant ryto kavą!
Be to, Artuma tęsia savo redakcinės kolegijos narių pasidalijimus apie katalikišką žiniasklaidą su įdomiais pasiūlymais ir žurnalui; juos šįkart pradeda kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, stovėjęs ne tik prie pogrindinės spaudos vairo, bet ir prie atgimstančios Lietuvoje katalikiškos žiniasklaidos ir konkrečiai – mūsų žurnalo, tuomet vadinto Caritas, ištakų. Mieli skaitytojai, įdomu, kuriems siūlymams jūs pritartumėte? O gal turite savo idėjų? Labai laukiame ir jūsų minčių redakcija@artuma.lt .
Vijoleta Vitkauskienė
Ganytojo laiškas Artumai
Kronika
Turiu tokią slaptą svajonę
Bažnyčios pulsas
Apie deklaraciją Fiducia supplicans
Eucharistijos malda – prasmė, tikslas ir sandara
Piligrimai drauge
Sinodinės Bažnyčios link
Su nuolankumu priimkite neišsemiamą Žodį
Dievas suranda kelius ateiti...
Kad Dievo žodis neskęstų pasaulio jūroje: grimztu ar uždegu vilties švyturį?
Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos
Kūno teologija (XLVI)
Akiračiai
Tarp kitko
Kunigo Jono Jūraičio pamokslai – užrašyti pranašiški žodžiai
Vaizdelis iš Getsemanės sodo
Mūsų kiemelyje
Kai Dievo karalystė atrodo arti
Šypsenos be raukšlių