Vasario Artuma: apie maldaujantį pasitikėjimą ir palaiminimo dovaną

„Dievo akivaizdoje tampame broliais ir seserimis, jautresniais vieni kitiems: vietoj grėsmių ir priešų randame bendrakeleivius“, – sako popiežius Pranciškus prasidedant Gavėniai. Tačiau kaip pradėti dialogą ir nebėgti nuo skirtingumo? Kaip empatiškai suprasti kitą, jo patirtį?Kaip atsakyti į savo sesers ar brolio skausmą ir sumišimą?

„Aukščiausias Bažnyčios tikslas ir įstatymas – gelbėti sielas“, – primena vyskupas Erikas Vardenas OCSO iš Trondheimo, ganytojiškai aiškindamas praktinį deklaracijos Fiducia supplicants taikymą. Kokių dėl to iššūkių ir grėsmių mato teologai Lietuvoje? Kaip Visuotinėje Bažnyčioje suprantama palaiminimų liturginė reikšmė, kam jie skirti ir kokios palaiminimų praktikos gali nustebint net tūlą kataliką?.. Apie tai šįsyk vasario Artumos numeris ir trys didžiulės jo temos, viena su kita susipynusios.

Pirmoji tema – daug atgarsio sulaukusi ne tik Bažnyčioje, bet ir visuomenėje – apie Vatikano Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaraciją Fiducia supplicans, kurią galėtume versti kaip „Maldaujantis pasitikėjimas“. Vienus ji nudžiugino, kitus papiktino, trečius – pakvietė stabtelėti ir įsiklausyti: tai kas gi čia įvyko? Tema jautri, dėl jos dalis net nori išeiti iš Bažnyčios, kiti – sugrįžti. Tad net keturi straipsniai vasario Artumoje skatina reaguoti, mąstyti bei suprasti vietinės ir Visuotinės Bažnyčios kontekstą.

Antroji tema – sinodiškumas ir įsiklausymas. Tikriausiai daug kartų skaitysime tėvo dominikono Timothy Radcliffeʼo OP rekolekcijų mąstymą, skirtą Sinodo dalyviams Vatikane bei ypač tinkantį pradedant Gavėnią. Nes tai – atnaujinimas žvilgsnio į save, į (ne)draugus ir į Dievą, kurio niekaip negalime iki galo perprasti.

Trečioji tema – intymioji meilė. Kartais gali pasirodyti, kad popiežiai kalba iš aukšto, atitrauktai nuo šeimų gyvenimo. Paskaitykite šv. Jono Pauliaus II svarstymus – „Erosas kaip „erotiško“ šaltinis“ – ir itin atvirą Valdemaro bei Ingridos Jazgevičių pasidalijimą apie intymųjį gyvenimą. Jei kartais atrodo per sunku „įkąsti“ popiežiaus mokymą, tai tikrai suprasite Valdemarą ir Ingridą... Intymi meilė yra ir buvimas kartu su ligoniu, taip pat ir Dievo ilgesys, – apie tai tėvo Antano Saulaičio SJ išmintis naujausioje Artumoje.

Joje – ir įkvepiantis pokalbis su Laisvės premijos laureatu Petru Plumpa. Ir įsiklausymas į jaunuosius Carito savanorius – apie tai, kaip Lietuvoje gimsta „Jaunasis Caritas“. Gerai, jei sinodiškumą išgyvename ir šeimoje, kai tėvai ir vaikai įsiklauso vieni į kitus. Įsiklausyti į mažiausiuosius, pasitelkiant Marijos Montessori metodiką, Artumos skaitytojams vis padeda Vaidos Alksnevičienės straipsnių ciklas; jos tekstas šįkart pavadintas „Atpažinti ir palaikyti“. Straipsniu „Apie švaistymą Bažnyčioje“ įžvalgioji Giedrė Kemėšienė pradeda visai naują tekstų seriją apie mūsų parapijų ir bendruomenių realybę bei kasdienybę.

Ir tai ne dar viskas!.. Įdomių Jums atradimų, malonaus skaitymo, gaivios Gavėnios pradžios ir iki susitikimo Vilniaus knygų mugėje, Artumos bičiuliai!