Kovo Artuma: su atgaila ir viltimi mokomės kalbėti sinodiškai
Šventojo Tėvo nebuvimas per Jubiliejinius renginius tik dar labiau primena – į Romą juk piligrimai keliauja galiausiai ne pas popiežių, o pas Viešpatį ir prie Apaštalų kapų, kad Petro įpėdiniai sustiprintų jų tikėjimą Prisikėlusiuoju! Tai yra tikrasis jubileo – džiaugsmas dėl Kristaus pergalės prieš mirtį ir mūsų įtraukimas į tą triumfą!
Šį Popiežių ženklinsiantis palikimas Bažnyčiai – sinodiškumo geno atgaivinimas. Ne šiaip sau Pranciškus tiek daug dėmesio ir širdies skyrė Sinodui, o galiausiai ir jo dalyvių parengtą Baigiamąjį dokumentą, be jokių pakeitimų, patvirtino kaip savo, ir tai tapo Bažnyčios mokymo dalimi. Tad mes, jeigu norime likti ištikimi Dievui, savo Dvasia veikiančiam per Popiežių ir drauge keliaujančią – sinodinę – Bažnyčią, tiesiog privalome įsigilinti, kas tai yra, ir tuo gyventi.
Artuma ir šį kovą bando tai tęsti toliau bei kviečia įsitraukti ir savo skaitytojus.
Kronika
Laiškas skaitytojams
Vaikai apie patriotus
Atleidimo žingsniai
Jubiliejus 2025: žurnalistų, kariškių, menininkų ir diakonų piligrimystė
Bažnyčios pulsas
„Sena ir nauja“
Tiesa padarys mus laisvus
Populizmas kaip ydingas klaidinančios politikos variklis...
Pirmoji pagalba – išgirsti žmogų ir būti kartu, kai sunku
Taigi šią atnašą
Sinodinės Bažnyčios link
Vienybė įvairovėje
Su atgaila ir viltimi mokomės kalbėtis sinodiškai
Mūsų parapijos
Stoti prie Šv. Petro vartų bus drąsiau
Veidu į vaiką
Kai geri dalykai veikia blogai...
Aš pats!
Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos
Kūno teologija (LVIII)
Krikščionė susitikinėja: kaip megzti santykius, ir kas tas „tavo žmogus“?
Tarp kitko
„Kas nusideda“
Sveikata
Dievas saugo besisaugantį
Mūsų kiemelyje
Tėvas Antanas Saulaitis SJ
Siųsk mane
Viršelyje – Juozo Vaitkevičiaus nuotrauka