Viktoriya Kiym / unsplash.com nuotrauka
Kunigas Jonas Jūraitis
„Aš taip pat staiga atsidūriau akis į akį su berniuku, kuris ištiesė man mikrofoną ir tiesiai paklausė: „Ką manote apie Prisikėlimą?“ Prisikėlimas – tai absurdo pabaiga!“
Apie šį pokalbį mūsų vyskupas Heinrichas papasakojo savo Aukštutinio Valė kunigams pamoksle St-Maurice. Jam nereikėjo mums įrodinėti mūsų kasdienio gyvenimo absurdo: tos vyriausybės, kurios kankina ir žudo savo geriausius, elgiasi absurdiškai ir beprasmiškai. Absurdiška leisti įstatymus, saugančius varlių gyvybes ir įteisinti abortus. Absurdiškai elgiasi tie kunigai ir teologai, kurie skelbia Viešpatį ir šmeižia Jo Bažnyčią.
Tuo tarpu atsirado naujų absurdų: nepaisant visų ekologinių baisybių, visuose frontuose vyksta karai prieš žmogų, vandenį, orą, tylą ir net saulę. Mūsų gyvenimo filosofija yra absurdiška, jei amerikiečių kareivis naktį dykumoje viduryje kovos jaučiasi saugesnis nei naktinėse Detroito gatvėse.
Visi šie absurdai turi vieną bendrą bruožą: mes veikiame prieš bet kokį protą. Protas aiškiai mato faktus. Tačiau noras „komfortas“ rieda kaip mirtinas ritinys virš visų įžvalgų. Protas yra kaip luošys, kuris gerai mato. Valia yra veržlus milžinas, kuris yra aklas.* Jei netikinčiųjų filosofija būtų teisinga, tai mes visi – tėvai, kunigai, mokytojai, politikai ir verslininkai – būtume tik bendrininkai, absurdo bendrininkai. Visa kultūra tuomet jau tūkstančius metų tebūtų žaviai siaubinga „Tinguely mašina“ – triukšminga ir tuščiaeigė.** Tada visi kultūros darbuotojai atstotų tik beprasmybės vykdytojus. Ko gero, Šveicarijos 700 metų jubiliejaus priešininkai yra „įžvalgiausi“ iš mūsų visų.
Prisikėlimas… Absurdo pabaiga?
Mes, krikščionys, neturėtume šiomis Velykų dienomis ieškoti Prisikėlimo „įrodymų“. Mums taip pat nereikia jaudintis dėl įžvalgų. Absurdas yra pliki faktai. Bet galbūt galėtume prisiminti, kad mūsų Viešpats atėjo su pažadu: aklieji matys, o luošieji vaikščios, jei tik leisis, kad juos „animuotų“ mano žinia.
Jo žinia gali „duoti kojas“ mūsų protui ir uždegti „troškimą namop“ mūsų valiai. Prasminga gyventi, kai esame gyvenimo bendrininkai ir grįžtančiųjų namo „animatoriai“.
* Netiesioginė nuoroda į Kantui priskiriamą teiginį: sąvokos be turinio tuščios, o pojūčiai be sąvokų akli (vert. past.).
** Jeanas Tinguely (1925 m. gegužės 22 d.–1991 m. rugpjūčio 30 d.) šveicarų skulptorius, išgarsėjęs savo kinetinio meno skulptūrinėmis mašinomis (oficialiai žinomos kaip Métamatics), kurios XX a. antroje pusėje išplėtė Dada tradiciją. Tinguely menas satyriškai vaizdavo automatizavimą ir technologinę materialinių gėrybių perprodukciją (vert. past.).
Projektą iš dalies finansuoja
