Prof. Rimtanas Kėvalas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stengiamasi suvaldyti pandemiją skiepijant gyventojus. Tačiau yra žmonių, kurie atsisako skiepytis. Mokslininkai sako, jog didesnė dalis populiacijos turėtų būti paskiepyta, kad apsaugotume tuos, kuriems dėl objektyvių priežasčių to daryti negalima. Popiežius Pranciškus skiepijosi nuo COVID-19 ligos ir kvietė tai daryti dėl bendrojo gėrio. Apie antivakcininį judėjimą kalbamės su LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi RIMANTU KĖVALU.
– Kas yra šis judėjimas?
– Antivakcininins judėjimas – tai bendruomenė žmonių, nepritariančių vakcinos kaip profilaktinės priemonės saugantis nuo įvairių infekcinių ligų naudojimui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2019 m. paskelbė 10-ies grėsmių pasaulinei sveikatai sąrašą – tarp jų 8-oje vietoje yra nepasitikėjimas vakcinomis, nors jos viena iš ekonomiškai efektyviausių būdų išvengti ligų. Šiuo metu tai užkerta kelią 2–3 mln. mirčių per metus, o dar 1,5 mln. būtų galima išvengti, jeigu pagerėtų visuotinės vakcinacijos apimtis. Svarbu atkreipti dėmesį į istorinį kontekstą. Kadaise raupai buvo viena baisiausių žmonijai ligų. Vien XX a. ši ūmi virusinė liga pražudė per 300 mln. pasaulio gyventojų. Edwardo Jennerio (1749–1823) atradimas padarė perversmą gydant infekcines ligas ir yra labiausiai saugantis žmonių gyvybes. 1796 m. buvo panaudotos pirmosios vakcinos nuo raupų, gaminamos karvių raupų pagrindu, o jau 1802 m. atsirado karikatūros, vaizduojančios žmones po vakcinos, kuriems išauga įvairūs galvijų priedai ar galūnės. Tai, galima sakyti, yra tų laikų antivakcininis judėjimas. Tačiau raupų likvidavimas pasaulyje buvo patvirtintas 1980 m. gegužės 8 d. 33-iojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje.
– Ar yra susisteminta, kas ir kodėl atsisako skiepytis?
– Europoje tiriant priežastis, kodėl atsisakoma skiepytis, išskiriamos šios socialinės grupės: ortodoksai, protestantai atsisako skiepytis nes tiki, kad liga yra Dievo valia; žydai ortodoksai teigia, kad vakcinacija jiems nereikalinga, nes gyvena uždaroje bendruomenėje (nepaisant to, Izraelis yra šiuo metu pirmaujanti šalis pagal skiepijimą nuo COVID-19 ligos); islamo išpažinėjai atsisako skiepytis MMR (susilpninto viruso) vakcina, nes tiki, kad ji yra nešvari (užteršta kiaulių dalelėmis); antroposofistai – Šveicarijoje gimęs dvasinis judėjimas, kuris moko, kad nuo infekcijų organizmą saugo geras imunitetas.
Pagrindinis motyvas, skatinantis atsisakyti skiepytis, yra įsitikinimas, kad rizikos, susijusios su vakcinacija, yra daug didesnės nei skiepų teikiama nauda. Dažniausia tokių įsitikinimų priežastis yra antivakcininio judėjimo lyderių skleidžiama dezinformacija.
Dažnai antivakcininių judėjimų lyderiai pasižymi Daningo-Kriugerio (Dunning-Kruger) efektu, tai yra polinkiu pervertinti savo gebėjimus, kai žmonės nepastebi ir nesupranta, kad yra nekompetentingi šioje srityje.
– Koks vakcinų poveikis suvaldant ligas?
– 100 proc. yra suvaldyta tik difterija ir raupai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelio vakcinomis valdomų ligų užkrečiamumas yra gerokai didesnis negu COVID-19 ligos, kurios užkrečiamumo rodiklis yra 1–1,2. Pavyzdžiui, tymų rodiklis yra 12–18, kokliušo 12–17, tad atsisakant skiepytis galime sulaukti naujų pandemijų. Tymai – pagrindinė vakcinomis valdomų ligų mirties priežastis. Vienas iš tokių nemalonių atvejų 2019 m. įvyko Ramiojo vandenyno Samoa saloje, kur dėl antvakcininio judėjimo įtakos vakcinacija nuo tymų sumažėjo 30 proc. ir per keletą mėnesių mirė 60 vaikų. Buvo imtasi griežtų priemonių grąžinant vakcinaciją į 92–94 proc. lygį ir taip pavyko sumažinti vaikų mirčių. PSO planavo, kad tymai bus suvaldyti 2014 metais, bet dėl aktyvaus antivakcininio judėjimo taip neįvyko. 2009 m. JAV buvo atliktas įdomus tyrimas, kas įvyktų skiepijimą nutraukus. Buvo vertinami skiepijimų apimtis, duomenys apie sergamumą iki skiepijimo pradžios ir tyrimo metu, tiesioginiai ir netiesioginiai ligų kaštai, skiepijimo kaštai. Rezultatai parodė, kad skiepijimas leidžia išvengti 42 tūkst. ankstyvų mirčių, 20 mln. ligos atvejų, sutaupo 68,8 milijardo JAV dolerių visuomenės kaštų. Jeigu atitinkamai perskaičiuotume to tyrimo apimtis ir pritaikytume Lietuvai, turėtume išvengti 360 ankstyvų mirčių ir 150 tūkst. ligų atvejų.
– Kokia antivakcininio judėjimo struktūra, kokie naudojami principai?
– Neapibrėžtos baimės, nerimo kurstymas kalbomis apie paslaptingas mirtis, ligas ir pan. Apeliavimas į jautrią temą – vaikų sveikatą ir likimą. Vaikystė yra susijusi su skiepais bei imuniteto formavimusi, ir tuo manipuliuojama. Kurstomas nepasitikėjimas valdžios struktūromis ir globaliomis sistemomis. Vakcinacija yra valstybės politika, ir gerai, kad ji išgali skirti nemokamą skiepijimą ir užtikrinti tam tikras skiepijimo apimtis, kitaip nuo užkrečiamųjų ligų tektų gydyti dažniau, o ir mirtingumas nuo jų gerokai padidėtų. Didžiojo plano teorija: kažkam naudinga, kažkas pelnosi, kažkas bando valdyti visuomenę, keisti paties žmogaus organizmą ar net genomą. Tai pagrindžiama mokslo atmestų teorijų platinimu.
Dažnai apeliuojama į tikimybę, kad jeigu gali kažkas įvykti, tai ir tikinama, kad būtent taip ir įvyks. Pavyzdžiui, jeigu tu bijai, kad tave sudraskys baltoji meška, tai tu neik į mišką; bet mes puikiai žinome, kad baltąją mešką sutikti Lietuvos miškuose beveik neįmanoma, nebent iš zoologijos sodo būtų pabėgusi.
Naudojamas apeliavimas į neištirtus dalykus. Labai dažnas argumentas – poveikis neištirtas, nors iš tiesų taip nėra. „Po to, vadinasi, dėl to“ (post hoc, ergo propter hoc) principo taikymas. Jeigu kokie nors sveikatos sutrikimai įvyksta po skiepų, nesistengiama išsiaiškinti tikrosios priežasties, bet viskas „nurašoma“ skiepui. Lenkiu galvą prieš tėvus, kurie tiki mokslu ir ieško tikrųjų priežasčių, ir tai kartais būna rimtos, netgi genetinės ligos.
Svarbu paminėti antivakcinacijos versliuką: spauda, leidiniai, knygos (būna keliasdešimties metų senumo), jutubo kanalai, televizijos laidos, netradiciniai gydymo būdai ir pan. Pats esu žiūrėjęs tokių filmų, ir norisi paklausti kūrėjų: kodėl taip elgiamasi? Kyla klausimas apie jų sąžinę ir moralę. Pavyzdžiui, Lietuvoje platinamos knygos viršelyje esantis gydytojas labai skiriasi nuo knygos autoriaus atvaizdo.
Svarbus būna ir tapatybės stiprinimas mažoje grupelėje. Psichologai pastebi, kad dažnai prieš vakcinas kovojantys žmonės siekia susikurti savo tapatybę nedidelėje grupėje.
O kartais sunku logiškai paaiškinti nepritarimą skiepijimui, tada dar įtaką padaro žmogiškasis kvailumas, kuris, pasak Alberto Einsteino, gali būti labiau beribis nei visata.
– Mitai apie vakcinų sudėtį. Iš ko sudaryti skiepai?
– Vakcinose nėra beždžionių, abortuotų kūdikių ląstelių. Vakcinoms kurti naudojamos ląstelių linijos, būtent iš to kyla minėtas mitas. Tiesa yra ta, kad ląstelės buvo paimtos iš dviejų savanoriškai abortuotų vaisių (1960 ir 1970 metais), sukurtos ląstelių linijos (WI-38 ir MRS-5) bei naudojamos kuriant vakcinas nuo tokių ligų kaip raudonukė, hepatitas A ir pasiutligė. Bet kokia vakcina, kuriai naudojamos šios istorinės ląstelių linijos, neturi nieko bendra su naujai atliktais abortais. Reikia suprasti, kad dabar jau nebereikia gauti ląstelių iš naujai abortuotų vaisių. Paimama vaisiaus ląstelė, padauginama tos pačios rūšies vaisiaus ląstelėse. Tos ląstelės toliau dauginamos sukuriant ląstelių linijas, kurios kartais naudojamos mokslui ir eksperimentams. Vaisiaus ląstelių linijos naudojamos virusams auginti, o vėliau inaktyvuotų virusų vakcinoms kurti.
Pagrindiniai vakcinų gavimo būdai yra negyvi mikrobai (gripo, poliomielito vakcina), gyvi susilpninti mikrobai (MMR, rotavirusas), mikrobų dalys – subvienetinės vakcinos (hepatito B, žmogaus papilomos viruso) ir pandemijos metu sukurtos naujoviškos DNR ir RNR vakcinos. Tad svarbiausia – turime suprasti, kad visų vakcinų tikslas yra imituoti mikrobus, sukelti imuninį atsaką, kad susidarytų atminties B ir T limfocitai.
Iš šiuo metu žinomų vakcinų nuo COVID-19 tik dviejose naudojamos minėtos istorinės ląstelių linijos; tai AstraZeneca ir Janssen&Johnson.
Kalbant apie chemines medžiagas, svarbu pabrėžti, kad Europoje platinamose vakcinose nėra gyvsidabrio junginių. Aliuminis naudojamas kaip konservantas, labai mažomis vos 4 mg dozėmis. Pavyzdžiui, krūtimi žindomas kūdikis su motinos pienu gauna apie 10 mg aliuminio, kūdikiams skirtu mišinėliu maitinamas – apie 30 mg; vienoje kriaušėje yra daugiau aliuminio nei jo pėdsakų vakcinoje.
– Tad kalbos apie vakcinų sukeltą infekcinę ligą taip pat yra mitas?
– Vakcinos nesukelia infekcinės ligos, nors normalu, kad imuninis atsakas gali sukelti karščiavimą, skausmą injekcijos vietoje ir pan. Vakcinos nesilpnina imuniteto, bet padeda formuotis specifiniam imunitetui. Homeopatija, netradiciniai gydymo metodai ir maudynės eketėje nėra alternatyva skiepams.
– Lietuvoje kalbama, kad skiepai sukelia autizmą. Iš kur šis mitas, ar yra jo paneigimas?
– Vakcinos nesukelia autizmo. Ši istorija daug kam žinoma, man ji atrodo keista ir nesuvokiama. 1998 m. vasario 28 d. vaikų gastroenterologo Andrew’o Wakefield’o mokslinis straipsnis buvo publikuotas geros reputacijos žurnale The Lancet. Man labai sunku suvokti, kaip šis žurnalas sutiko spausdinti tokį straipsnį. Atlikęs tyrimą, kuriame dalyvavo tik 12 vaikų, gydytojas siūlė atkreipti dėmesį į ryšį tarp autizmo, žarnyno ligų ir MMR skiepo. Po šio straipsnio su mažos bei diskutuotinos apimties ir net bloga tyrimo metodika pasirodė daug įvairios informacijos. Tai sukėlė didelį nepasitikėjimą skiepais, ir skiepijimo apimtys jau 1998 m. smuko 13 proc.
2002 m. Britanijos laikraščiai buvo šia tema paskelbę 1531 straipsnį. Du trečdaliai jų kritiški MMR skiepų atžvilgiu. Taip žlugo iškeltas tikslas – skiepais 2014 m. išnaikinti tymus.
Pirmas su šiuo blogiu pasiryžo kovoti britų žurnalistas Bryan’as Deer’as. Jis įrodė, kad mokslininkas Wakefield’as taikė netinkamus tyrimo metodus, turėjo tiesioginį finansinį interesą, nes tikėjosi laimėti apie 50 mln. dolerių. Kyšius jam mokėjo teisininkai, teismuose atstovaujantys autizmu sergančių vaikų tėvams svarstant bylas prieš farmacijos kompanijas. Vėliau buvo atlikti du didžiuliai tyrimai.
2002 m. danų gydytojas Kreestenas Meldgaardas Madsenas (Orhuso universitetas) publikavo tyrimą, kuriame įtraukti visi Danijoje 1991–1998 metais gimę vaikai. Iš 537 303 vaikų 82 proc. gavo MMR skiepą ir 738-iems išsivystė autizmas. Šie skaičiai parodė, kad skiepai nepadidina rizikos, bet ir pademonstravo, kad paskiepytų vaikų rizika susirgti autizmu buvo 8–17 proc. mažesnė nei neskiepytų.
Tokius pačius rezultatus po 12 metų (2014 m.) gavo Guy’us Eslickas iš Sidnėjaus universiteto, analizuodamas 5 tyrimus, kuriuose mokslininkai tyrė ryšį tarp autizmo ir skiepų, įskaitant K. M. Madseno tyrimą. Penki tyrimai apėmė 1 256 407 vaikus, ir išvada nedviprasmiška: skiepai nepadidina autizmo rizikos.
Pačiam Wakefield’ui šios istorijos baigtis buvo liūdna – jo publikacija gėdingai ir su didžiausiu triukšmu pašalinta iš The Lancet duomenų bazės, medikas neteko gydytojo licencijos ir išvyko iš savo gimtosios šalies į JAV. Jis įsitvirtino skiepų priešininko lyderio pozicijoje bei iki šiol yra viena didžiausių garsenybių bei „šventenybių“ tarp skiepų priešininkų.
– Gilinotės ir į Bažnyčios dokumentus; koks yra moralinis skiepų vertimas?
– Kalėdinėje žinioje Urbi et Orbi (2020 m.)popiežius Pranciškus sakė, kad vakcinos „teiktų viltį visam pasauliui, jos turi būti prieinamos visiems. <...> ypač pažeidžiamiausiems ir silpniausiems planetos gyventojams“.
Dar 2005 metais Popiežiškosios gyvybės akademijos dokumentas svarstė moralinius klausimus apie vakcinas, pagamintas iš abortuotų žmogaus vaisiaus ląstelių. Jame teigiama, kad „kalbant apie vakcinas, kurioms ruošiant buvo naudojamos ar galėjo būti naudojamos ląstelės, kilusios iš savanoriškai nutrauktų vaisių, reikia patikslinti, kad moralinė „neteisybė“ slypi veiksmuose, o ne vakcinose“. Šiame dokumente pabrėžiama, kad „visus kliniškai rekomenduojamus skiepijimus galima naudoti su sąžine ir kad tokių vakcinų naudojimas nereiškia kažkokio bendradarbiavimo su savanorišku abortu“. Akcentuojama, kad „skiepijimo moralė priklauso ne tik nuo pareigos saugoti savo sveikatą, bet ir nuo pareigos siekti bendrojo gėrio“.
Kitas Popiežiškosios gyvybės akademijos vakcinacijos aiškinamasis dokumentas išleistas 2017 m. liepos 31 d. kartu su Italijos vyskupų konferencija ir Italijos katalikų gydytojų asociacija. Jame nuogąstaujama, kad gyventojų neskiepijimas rodo rimtą pavojų, kad gali pasklisti praeityje išnaikintos pavojingos ir dažnai mirtinos ligos bei infekcijos, tokios kaip tymai, raudonukė ir vėjaraupiai. Akcentuojama, kad vakcinavimas klinikiniu požiūriu yra saugus ir veiksmingas. Taip pat šiame dokumente pabrėžiama, kad nėra jokios koreliacijos tarp vakcinų naudojimo ir autizmo atsiradimo.
Tikėjimo ir mokymo kongregacija, gavusi prašymų paaiškinti, kaip reikia elgtis su vakcinomis, kuriose buvo naudojamos ląstelių linijos, 2020 m. gruodžio 21 d. išleido Notą dėl kai kurių vakcinų nuo COVID-19 naudojimo moralumo. Dokumente aiškiai pasakoma, kad visi „skiepai, klinikiniu požiūriu pripažįstami kaip saugūs ir veiksmingi, gali būti naudojami su sąžinės tikrumu, žinant, kad tokių vakcinų naudojimas nereiškia formalaus bendradarbiavimo su abortu. Teisėtas tokių vakcinų naudojimas nereiškia, kad moraliai pritariama ląstelių linijų naudojimui iš abortuotų vaisių. Farmacijos kompanijos skatinamos gaminti, etiškai priimtinas vakcinas, nekeliančias sąžinės problemų nei sveikatos apsaugos darbuotojams, nei jomis skiepijamiems žmonėms“.
Dar vieną dokumentą 2020 m. gruodžio 29 d. išleido Vatikano COVID-19 komisija ir Popiežiškoji gyvybės akademija. Jame aptariama 20 tikslų, kaip pasiekti sveikesnį pasaulį. Paminėsiu kelis aspektus. Dėl moralinės atsakomybės už skiepijimą – galima laikyti moraliai priimtinas COVID-19 vakcinas, kurių tyrimams ir gamybai buvo naudojamos abortuotų vaisių ląstelių linijos. Bendras tikslas yra gauti saugią ir veiksmingą vakciną nuo COVID-19, kad vakcinavimas būtų prieinamas visiems. Pabrėžiama, kad Bažnyčia tarnauja „pasaulio gydymui“. Būti pavyzdžiu aiškiais būdais, kurie, be kita ko, reikšmingai prisideda prie tikslo, susijusio su teisingu vakcinų ir gydymo paskirstymu. Būtini veiksmai kūrybiškai naudotis Bažnyčios balsu visame pasaulyje, kad galėtume kalbėti, raginti ir prisidėti užtikrinant, jog kokybiška vakcina ir gydymas būtų prieinamas pasaulinei šeimai, ypač pažeidžiamiausiems gyventojams.
–Kas pasikeitė nuo vakcinų atradimo?
– Per tuos daugiau kaip 200 metų beveik niekas nepasikeitė. Žmogus evoliucionuoja pakankamai lėtai, nepaisant didžiulės technologijų pažangos, – moraline, dorine, etine prasme evoliucija, drįsčiau teigti, „buksuoja“. Su technologijų pažanga sąlygos pasklisti blogiui, tikrovės neatitinkančiai informacijai yra kur kas didesnės, negu tais laikais, kai dailininkai paišydavo karikatūras. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 6 mln. vaikų iki 5 metų pasaulyje miršta nuo sunkių bakterinių ir infekcinių ligų. Jeigu kiekvienas pasaulio vaikas turėtų skiepus ir švarų vandenį, kiekvieną dieną būtų išgelbėta po 14 tūkst. gyvybių. Taip pat svarbu rankų higiena, išvengti vidaus infekcijų ligoninėse, švarus gimdymas ir, svarbiausia, mūsų budrumas. Tikiuosi, kad susimąstysime, ar tikime mokslu, ar tikime medicina, ar esame gėrio ar blogio pusėje.
