Apie tai, kas svarbu gyvenantiems Dievo ir žmonių artumoje

Kronika

Apie slaptą „Kronikos“ leidybą - vaikams suprantama kalba

2022-02-21 | Aušra Čebatoriūtė
273714160 5063877830318658 6417331866837278718 n

„Įsivaizduokite, Kybartų klebonijoje kardinolas išima garažo duryse vidinėje pusėje lentelę ir rodo – štai čia paslėpdavome Kronikos medžiagą“, – pasakoja ses. Danguolė Gervytė. Iš pirmų lūpų išgirsti liudijimai bei kruopščiai rinkta informacija nugulė į šių metų vasario mėnesį išleistą knygelę vaikams pavadinimu „Kronika arba slaptosios knygos istorija“. Tai – pirmasis mažiesiems skirtas leidinys, kuris patrauklių iliustracijų bei įtraukiai pateiktos informacijos bei užduočių dėka padės mažiesiems susipažinti su Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos reikšme. O taip pat padės geriau pažinti ir slaptą jos leidybą, platinimą bei jos rengėjus.

Knygelės unikalumas nepalieka abejingų. Planuojama knygelę leisti ir keliomis užsienio kalbomis. Tokiu būdu ši, vaikams suprantama kalba perteikta, įdomybių ir paslapčių kupina istorija taptų prieinama dar didesnei daliai mažųjų. Šios knygelės pristatymas vyko Šiluvoje, Kaune, o vasario pabaigoje numatomas Vilniaus knygų mugėje. Jame dalyvaus ir patys Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjai bei platintojai. Taigi, tai bus puiki proga vaikams paklausti juos dominančių klausimų apie Kroniką ir jos kelią pasaulyje!

Kodėl buvo sukurta ši knyga? Kas paliko didžiausią įspūdį leidinio kūrybiniame procese? O taip pat ir kokie iššūkiai jį lydėjo? Apie tai papasakojo knygos „Kronika arba slaptosios knygos istorija“ autorė ses. Danguolė Gervytė ir iliustratorė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė.

Įkvepiančios istorijos – ne tik tautiškumui ugdyti

Ses. Danguolė Gervytė teigė seniai besidomėjusi tremties, neginkluoto pasipriešinimo, kovos už žmogaus teises ir laisves istorijomis: „Lūžio taškas prieš dešimtį metų buvo ekspedicija į Vorkutą ir į kitas lietuvių tremties vieta Sibire. Tada labai daug skaičiau šiomis temomis, klausiausi gyvų liudytojų ir manyje gimė įsitikinimas (galėčiau ant bačkos užlipusi kalbą pasakyti), kad sovietinis režimas yra tolygus fašizmui ir kad tai yra nusikaltimas prieš žmoniją. Žmonės, kurie gebėjo pasipriešinti, yra tikri mūsų didvyriai.“

Sesuo pasakojo, kad anksčiau dirbdama dorinio ugdymo (katalikų tikybos) mokytoja, ji buvo parengusi pamokų ciklą neginkluoto pasipriešinimo tema. „Manau, kad tai įkvepiančios istorijos, gyvi pasakojimai, nors ir neseni, bet vaikams jau nutolę, gali būti įkvėpimo šaltinis ne tik ugdant tautiškumą, bet ir ugdant suvokimą apie žmogaus teises, apie visuomenėje veikiančius mechanizmus. Taip pernai, per karantiną, kilo mintis parašyti pasakojimus vaikams apie mūsų tautos herojus: mokytoją Adelę Dirsytę, arkivyskupą Mečislovą Reinį, kunigą Alfonsą Lipniūną ir kitus“, – sakė ji.

Visgi, šiam užmojui įgyvendinti, pašnekovės žodžiais tariant, pritrūko drąsos ir bendražygių, galėjusių ryžtis tokiam projektui. Fondo „Bažnyčios kronika“ direktorės Dianos Adomaitienės skambutis buvo tikras ženklas iš Dangaus. Ji pakvietė dalyvauti Kronikos 50-mečio veiklose ir „kažką“ parengti vaikams. Tas „kažkas“ virto knygele apie slaptą Kronikos leidybą, platinimą ir jos rengėjus. Labai tikiuosi, kad ta knygelė bus didesnio edukacinio projekto dalis“, – pažymėjo ses. Danguolė Gervytė.

Liudijimai apie Kroniką – iš pirmų lūpų

Autorei antrino ir iliustratorė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, sakydama, kad kvietimas prisidėti prie knygos vaikams kūrybinio proceso buvo netikėtas ir džiugus. „Pirmiausiai pagalvojau – koks nuostabus sutapimas! Juk aš paauglystėje taip pat buvau susidūrusi su Kronika. Po to, kai saugumiečiai darė kratą pas kaimyną Mečislovą Jurevičių, platinusį šį leidinį Šiauliuose, Kronika buvo slepiama pas mus, mano tėvų namuose. Taigi, po tiek metų ji vėl tarsi sugrįžo pas mane“, – sakė ji.

Kas paliko didžiausią įspūdį, kuriant knygelę vaikams apie Kroniką ? Pašnekovių teigimu, tai – medžiagos leidiniui rinkimas. Knygos autorė ir dailininkė keletą kartų vyko Kronikos „pėdomis“ nuo Simno iki Kybartų, susitikdavo su Kronikos redaktoriumi kardinolu Sigitu Tamkevičiumi, ses. Bernadeta Mališkaite, Regina Teresiūte ir kitais.

„Įsivaizduokite, Kybartų klebonijoje kardinolas išima garažo duryse vidinėje pusėje lentelę ir rodo – štai čia paslėpdavome Kronikos medžiagą… Arba sesuo Regina vedžioja mus po Šlavantų kleboniją ir pasakoja, kaip jaunimas su kunigu Zdebskiu naktį ėjo statyti kryžių pakelėje… o paskui važiuojame pažiūrėti iki šiol toje pakelėje stovinčio kryžiaus!“ – prisiminimais dalinosi ses. Danguolė Gervytė.

Kūrybinį procesą lydėjo ir sunkumai

Visgi, knygos kūrimo procesas nebuvo lengvas. Knygos „Kronika arba slaptosios knygos istorija“ autorės teigimu, reikėjo suderinti kūrybiškumą, vaizduotę su istorine ištikimybe: „Mes nesiekėme parašyti istorijos vadovėlio skyriaus, todėl tenesupyksta tie, kurių pavardės nebuvo paminėtos. Mes norėjome perteikti anų laikų nuotaiką, žinią, kaip žmonės kovojo už tikėjimo ir žodžio laisvę, papasakoti apie jų pasiryžimą ir žmogišką baimę. Gal labai ryškūs kai kurie nuotykiai, bet žiūrint iš šių dienų perspektyvos Kronikos istorija yra begalinio jos autorių kūrybiškumo ir atkaklumo liudijimas“.

Kaip kitą kūrybinį sunkumą ses. Danguolė Gervytė įvardino tai, kad ši istorija nėra labai sena. Tai reiškia, kad tebėra gyvi jos dalyviai ar dalyvių vaikai. „Pasirinkome neminėti KGB tardytojų ar užverbuotų agentų vardų, nes jų vaikai neša istorijos naštą ir būtų per daug skaudu girdėti apie savo tėvų klaidas. Patys Kronikos leidėjai niekada nežemino savo persekiotojų, netgi meldė jų atsivertimo. Turime išlikti tokiame pačiame moraliniame „lygyje“ kaip ir jie“, – teigė ji. Galiausiai, autorės teigimu, pritrūko paties Kronikos leidimo naratyvo. Kadangi išsamios studijos, nėra, todėl jį reikia konstruoti iš atskirų detalių, klausantis skirtingų liudytojų atsiminimų. Pasak jos, tai „tarsi mozaika, kuri susidėlioja prieš akis ir kartu niekada nėra baigta, nes kiekvienas naujas pasakojimas tarsi suteikia naują spalvą“.

Tuo tarpu didžiausi knygos dailininkei kilę iššūkiai – iliustracijomis atspindėti sovietmečio daiktus bei jų dvasią. Todėl vienoms ar kitoms iliustracijų kūrimui buvo ieškomi autentiški to laikotarpio daiktai. Pavyzdžiui, senoviniai telefonai, spausdinimo mašinėlės, saldainių piramidės ir kt. Nepaisant kilusių iššūkių, knygelės vaikams dailininkė teigė, kad šis kūrinys yra dovana, leidusi išlįsti iš pandeminio gyvenimo laikotarpio ir leidusi atsidėti paslaptingosios Kronikos kelionės pažinimui.

 

Pagal kronikosfondas.lt

Knygelės leidybą rėmė fondas „Bažnyčios kronika“ ir Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas.

Viešinimą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 

Aušra Čebatoriūtė

 


Reklama

NAUJAUSIAS NUMERIS
2024 liepa–rugpjūtis 7/8

Artuma - artuma202407-8_vir.jpg

 Kontaktai

Redakcijos adresas:
Papilio g. 5
44275 Kaunas
Tel./faks. (8 37) 20 96 83,
8 677 60 970

redakcija@artuma.lt
www.artuma.lt

Rekvizitai:
Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“
Įmonės kodas 134460120
PVM mokėt. kodas LT344601219
Sąsk. Nr. LT097300010002264553
AB „Swedbank“
Banko kodas 73000,
SWIFT kodas HABALT22