Joana Gimberytė
pexels.com nuotrauka
Hebrajų kalboje šabbat reiškia „poilsis“. Ir šabas krikščionims reiškia septintosios dienos, sekmadienio, šventimą. Vis didėjant gyvenimo tempui bei technologijoms „suvalgant“ dalį mūsų laiko, natūraliai kyla klausimas, kaip galime sekmadienį tikrai paskirti poilsiui ir Viešpaties didybės šventimui?
Šabo prasmė
Jau dešimtyje Dievo įsakymų šventinė diena žmogaus gyvenime buvo pažymėta kaip itin svarbi. Išėjimo knygoje 20, 8–11 sakoma: Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
Romos Katalikų Bažnyčios katekizmo dekaloge šis įsakymas žymimas trečiu numeriu ir atskleidžia esmę: švęsk sekmadienį. Dievas palaimino ir pašventino septintą dieną poilsiui nuo pradžių pradžios, o prieš kiek daugiau nei du tūkstančius metų būtent sekmadienio rytą Jėzaus mokiniai rado tuščią jo kapą. Kristus prisikėlė! Tad tai, kaip šiandieniniame pasaulyje minime šabo dieną, kaip švenčiame sekmadienį, yra tiek pat svarbu, kiek buvo ankstesniais laikais.
Į bažnyčią – ne pagal nuotaiką
Iš pažįstamų krikščionių dažnai galime išgirsti: „Į bažnyčią? Taip, būtinai einame per šventes“ arba: „Kai reikia išpažinties, nueinu“, arba: „Kaip kurį sekmadienį – priklauso, kokia sveikata, kokia nuotaika...“ Ir pati esu nėjusi, kaip dabar suprantu, dėl absurdiškų priežasčių: tai labai šalta, tai neišsimiegojau, tai namai senokai tvarkyti ir reikia apsikuopti... Bet ar taip save teisinti – sąžininga? Į bažnyčią einame susitikti su Viešpačiu, išgyventi Jo aukos stebuklą, pašlovinti Dievą drauge su bendruomene. Kai pagalvoju, kad esu to atsisakiusi dėl prasto oro, pasidaro gėda. Vienose pamaldose kunigas pasakė puikų palyginimą, po kurio viskas aišku: „Jeigu sekmadienį ryte turėtumėte vykti pasiimti vaiko po išvykos ar nuvežti sergančiai mamai dovanų – ar praleistumėte tą? Jeigu lauktumėte susitikimo su gydytoju, kuris padės jums dėl visą gyvenimą turėtų sveikatos problemų, ar atšauktumėte, nes iškiltų „kitų reikalų“? Mišių šventumas, bažnyčios lankymas – ir yra tas gydytojas. Tik šiuo atveju jūs ateinate susitikti ne su klysti galinčiu žmogumi, o su Visagaliu.“
Buitiniai patarimai
Taigi, laikas bažnyčioje – nekvestionuojamas. Tačiau kaip švęsti likusią dieną? Pirmiausia, svarbu nepamiršti poilsio reikalingumo ir neapkrauti sekmadienio darbais, reikalais, generalinėmis tvarkomis ir kitkuo, – jei tik nėra visiškai būtina. Šią dieną verta padaryti tai, kam kasdien paprastai neskiriate laiko: paskaityti, ramiai išgerti kavos, pasivaikščioti ar nusnūsti popiečio. Daugelis krikščionių, turinčių internetines platformas, kuriose dalijasi evangelija ir pasakoja apie savo gyvenimą, pateikia ir dar konkretesnių patarimų. Dažniausias tų patarimų – nesinaudoti mobiliuoju. Erika Kirk, dviejų vaikų mama, itin konservatyvi JAV gyvenanti krikščionė ir nemokamos Biblijos skaitymo programėlės kūrėja, pasakoja, jog kiekvieną šeštadienio vakarą, prieš eidama gulti, pasidedanti telefoną į jam skirtą namuose vietą. Ji išjungia internetą, kad negautų jokių pranešimų, nesinešioja jo su savimi ir neprieina patikrinti (tas pat galioja ir kompiuteriui, planšetei ir t. t.). Erika palieka įjungtą telefono garsą, o jos mama ir sesuo žino – jeigu kažkas nutinka, galima susisiekti paskambinus. Jei nieko skubaus neįvyko, galima susisiekti pirmadienį. O sekmadienį Erika, kaip ir dar bent pora dešimčių apie tai garsiai pasauliui kalbančių krikščionių (o kiek dar ir nekalba!), vietoj naudojimosi technologijomis renkasi laiką su šeima, žygius ar tiesiog pasivaikščiojimus gamtoje ir visokeriopą proto ir sielos „perkrovą“.
Šabo valgiai
Vienas ypatingas dalykas sekmadieniui einant į pabaigą – šventinė vakarienė. Šventine Šabo vakariene garsėja, be abejo, žydų tradicija, tačiau ir mūsuose ji ne mažiau svarbi. Kadangi penktadieniais (kartais ir trečiadieniais) įprastai laikomasi pasninko, sekmadienio vakarienė gali būti šventiškesnė ir džiuginti maisto gėrybėmis. Jau nuo 50-ųjų / 60-ųjų metų tradicija tapo pyrago, sausainių namuose kepimas ar gardus pirktinis desertas. Daugelis šeimų sekmadienio vakarą renkasi susėsti kartu. Vaikai su tėvais, kartais – ir visa giminė su seneliais, jei žmogus vienišas – su artimais draugais. Dalintis duona ir šiltu bendravimu. Švęskime!
Projektą iš dalies finansuoja
