Joana Gimberytė
Išgirdę, kad lėktuvo katastrofoje žuvo 180 žmonių, aiktelime. Dar baisiau pasidaro sužinojus apie užsienyje vykusį šaudymą mokykloje – kai paauglys su tėvo ginklu nušauna keliolika kitų moksleivių. Visada jautriau, kai kalba pasisuka apie vaikus, tiesa? O Antrojo pasaulinio karo metu dėl nežmoniškų nacių priimtų sprendimų Europoje žuvo apytikriai šeši milijonai žydų – šį skaičių visi atmintinai žinome nuo mokyklos laikų. Jei šešis milijonus sunaikintų gyvybių vadiname genocidu, ką pasakytumėte apie 73 milijonus nužudymų?
Šiandienos realybė
73 milijonai – apytikriai tiek abortų, kliniškai saugių ir nesaugių, Guttmacher Instituto ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis pasaulyje atliekama kasmet. Norint sušvelninti siaubą, kylantį vien apie tai pagalvojus, šiais laikais yra daug pakaitinių žodžių: „išvalymas“, „susitvarkymas“, „pirmųjų savaičių tabletė“… Iš tiesų visa tai yra viena ir tas pat – gyvybės nutraukimas. Remiantis daugumos kunigų, bažnyčių, bendruomenių ir humanistų medikų pasisakymais, vienintelė priežastis, dėl kurios sprendimas neturėti kūdikio gali būti priimtas – kai nėštumas ar gimdymas kelia pavojų motinos gyvybei. O šiaip įsakymas “Nežudyk!“ turėtų būti gana aiškus, tiesa? Ne visiems. Viena pagrindinių ketvirtosios kartos feminizmo idėjų – „Tavo kūnas – tavo pasirinkimas“. Neva kūdikis – kaip apgamas, kurį galima pašalinti. Absurdiška, nes jokioje ligoninėje atėjus ir pasakius, kad patogiau jaustumėtės būdama vienarankė, antros rankos niekas nenupjaus. Kai kuriose šalyse bei valstijose abortų draudimas / ribojimas (ar net ir vėlyvųjų abortų draudimas) susilaukia tokio moterų priešiškumo, kad šios eina į gatves nešinos plakatais ir šaukdamos apie savo kūnus, savo teises, savo pasirinkimus. Tik vienas klausimas – argi ne pačios pasirinko mylėtis?
Melas apie piliules
Pastaruosius kelerius metus labai išpopuliarėjo vadinamosios aborto piliulės. Už aborto galimybę pasisakančių aktyvistų ir jas propaguojančių medikų pagrindinis argumentas: tai neinvazinė procedūra, viskas vyksta panašiai, kaip būna per sunkias mėnesines. Ar tikrai? Amerikietė Isabel Brown, medicinos studijas baigusi krikščionė mama ir politikos apžvalgininkė, debatuose apie abortus pristatė seką, kaip veikia tos „magiškos piliulės“. Pirmiausia išgeriama pirmoji piliulė. Ji nutraukia maistinių medžiagų tiekimą vaisiui – moteris vis dar nėščia, tačiau kūdikis nieko nebepasisavina iš jos organizmo. O tada, po trijų dienų, išgeriama antroji piliulė. Ji sukelia gimdos susitraukimus ir audinių pašalinimą – todėl viskas ir vadinama „sunkiomis mėnesinėmis“. Daugybė moterų po šios patirties dalinosi klaiku, kurį išgyveno. Skausmu, po antrosios piliulės prilygusiu gimdymo skausmams. Visam gyvenimui likusia trauma, pamačius savo besimezgusį vaisių iškrentantį tiesiog su krauju. Na, juk pašalinimas sukeliamas vaisiui nebesant gyvam. O kodėl – negyvam? Pirmosios piliulės „pagalba“ per pirmas tris dienas po jos išgėrimo, įsčiose jis tiesiog numarinamas badu.
Kada užsimezga gyvybė?
Pakanka vien pažvelgti į Šventąjį Raštą, kad suprastum, jog abortas – tik pasaulio „karalystės“ idėja. Pirmiausia – aiškus ir neginčijamas Dievo įsakymas: Nežudyk!
„Juk tu sukūrei mano širdį, užmezgei mane motinos įsčiose. Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse – tavo akys matė mane dar negimusį“ ( Ps 139, 13. 15–16a).
Taigi, krikčioniškuoju požiūriu gyvybė prasideda ne tada, kai ima plakti vaisiaus širdis ar veikti smegenys. Jis, žmogus, kuris motinos pasirinkimu gyvens arba mirs, sukuriamas daug anksčiau. O ir moksliniu požiūriu gyvybė prasideda tuomet, kuomet užsimezga: susijungus chromosomoms susiformuoja visiškai naujas DNR, naujas žmogus. Su gyvybę nutraukiančia piliule, vaisiui esant aštuonių savaičių amžiaus, ar – su plyta per galvą, vaikui esant 8-erių metų – skirtumo, nekalbant apie motinos emocinį prisirišimą, nėra jokio. O jei sprendimus priimtume vedini daugiausia emocijų ir emocinių prisirišimų, gyventume koja kojon su velniu, Biblijoje apie tai ne sykį atsiliepiama.
Tokio reiškinio, kaip „netyčiukas“, nebūna. Visi žino, kaip atsiranda vaikai. Tad 73 milijonų atimtų gyvybių per metus niekaip kitaip nepavadinsi, tik genocidu.
