pexels.com notrauka
Peršalimų sezonas įsibėgėjo ir tęsiasi. Gripo bangelė nusirito. Naujasis koronavirusas, tapęs įprastu peršalimu, užėmė savo vietą statistikoje. Kinai atrado ir paskelbė, kad turi problemų su žmogaus metapneumovirusu. Nurimkim, karantino nebus. Virusas žinomas, niekuo neypatingas, sukelia peršalimą. Kam nepasiseka, kaip ir visų peršalimų atvejais, komplikuojasi, labiau pažeidžiamiems kiek pavojingesnis, susirgusieji patenka į ligoninę. Kaip ir su kitais virusais.
Tiesiog susirgimų statistikoje įvyko proveržis. Kinijoje žmonių labai daug. Kinija tapo išsivysčiusia šalimi ir dalyvauja mokslo tyrimuose. Tiriami skiepai nuo panašių kvėpavimo sistemos virusų, tai ir šitas „metapneumo“ pradėtas nustatinėti. Iki šiol nebuvo reikalo, nes tai tik banalus peršalimas.
Tikriausiai esate girdėję, kad peršalimai pavojingesni sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis. Bronchų astma – viena tokių. Ir pakankamai dažna. Lietuvoje serga penki iš šimto. Vaikams dažnai pasitaiko, kad pirmasis astmos pasireiškimas atsitinka susirgus kvėpavimo takų virusiniu uždegimu. Jeigu žmogutis jau turėjo polinkį bronchams susiaurėti dėl alergijos ar kitų priežasčių, tai, susirgus virusiniu bronchitu, tie bronchai ypač spazmuoja, kemšasi, burksta. Dėl to atsiranda į astmą panašus dusulys. Tiems, kuriems bronchų astma nepasitvirtina, šitas kosulys su dusuliu vadinamas obstrukciniu bronchitu.
„Dusulys“ – ne medicininis terminas. Žmonės taip vadina būseną, kai sunku kvėpuoti. Nebūtinai dėl astmos. Springimai, širdies ligos, plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, skysčių susikaupimas, trombembolija, kvėpavimo raumenų paralyžius, paprasčiausias fizinis krūvis...
„Kvėpavimo sutrikimas“ – jau medikų žargonas. Nustatomas įvertinus keletą rodiklių. Kvėpavimo dažnis kartais per minutę. Paaugliui ir suaugusiajam normalu 12–18. Pradinukui – 16–22. Darželinukai kvėpuoja 20–30 kartų per minutę. Kūdikiai – 24–40. Įtampos metu, karščiuojantys – dažniau, giliai miegantys – rečiau. Kvėpavimo darbas. Ar krūtinė ir pilvas kvėpuojant kilnojasi įprastai, ramiai, ar ligonis „plaka šonais“, „gaudo orą“, kinkuoja galva... Pulsoksimetro parodymai. Nemažai žmonių „per koroną“ tą piršto krokodilą įsigijo. Normaliai kraujo įsotinimas deguonimi, vadinamoji saturacija, turi atitikti 95 proc. ar daugiau. Papildomo deguonies pradedame duoti, kai saturacija krenta žemiau 92 proc. Odos spalva: jeigu veidas pamėlęs, tikriausiai saturacija jau mažiau 80 procentų, kvieskit greitąją, gali prireikti dirbtinio kvėpavimo. Ir – pašaliniai garsai kvėpuojant. Kai viskas gerai, kvėpuodami jokių garsų neskleidžiame, nebent knarkikai „triukšmauja“ miegodami. Tačiau jiems jau nevisiškai gerai. Jeigu ligoniui kvėpavimo sutrikimas sunkus, pavojingas, girdime stenėjimą. Kuomet žmogui viršutiniuose kvėpavimo takuose susikaupia išskyrų, bet dėl amžiaus, sutrikusios sąmonės, raumenų silpnumo ar kitko jis nemoka ar nesugeba atsikrenkšti ir atsikosėti, girdisi karkimas arba gargimas. Kartais tenka vakuuminiu siurbliu atsiurbti. Jeigu kiek žemiau – ties balso stygomis ar trachėjoje atsitinka susiaurėjimas (dėl svetimkūnio, alerginės reakcijos, virusinio laringito, bakterinio tracheito), oras sunkiai patenka į plaučius, ir girdisi kriokimas, mediciniškai – stridoras. O esant astmos priepuoliui, bronchai dėl spazmų susiaurėja, paburksta jų vidinis sluoksnis, kemšasi išskyromis, orui sunku pasišalinti iš plaučių. Tada girdim cypimą ar švokštimą.
Kad išgirstume aprašytuosius pašalinius garsus, jokių prietaisų nereikia. Tos gydytojų „triūbelės“ su kištukais į ausis viename ir varpeliu su membrana kitame gale vadinasi fonendoskopas (paraidžiui – garso viduje pamatymas). Apie tai, kokius normalius ir nenormalius kvėpavimo garsus galima juo išgirsti, studentai mokosi keletą paskaitų ir praktikos darbų. Tai jau ne Artumos tema.
Tiek žinių sveikatos skyrelyje. Norisi skaitytojui suprantamai apie mūsų kūną ir jo gydymą paaiškinti. Ir keletą paprastų patarimų duoti. Linkiu patiems pašalinių garsų neskleisti ir artimoje aplinkoje neišgirsti.
