Saulena Žiugždaitė
Silvijos Knezekytės iliustracija, sukurta naudojant DI ir unsplash.com nuotrauką
Sausio 28 d. pasirodė Vatikano dokumentas apie dirbtinį intelektą (DI) Antiqua et Nova („Sena ir nauja“). Tikėjimo mokymo dikasterijos kartu su Švietimo ir kultūros dikasterija parengtame 45-ių puslapių ir 117-os punktų dokumente pateikiamos plačios etinės gairės, kaip taikyti DI įvairiose srityse: nuo karo pramonės, švietimo, komunikacijos – iki sveikatos apsaugos.
Skeptikams galėtų kilti klausimas, ar Vatikanas ką nors supranta ir gali pasisakyti tokiu avangardiniu klausimu? Kaip Bažnyčia susijusi su technologijomis?
Išties, susijusi ir visai nemenkai. Pasak apžvalgininkų, Vatikanas jau daugiau nei dešimtmetį yra vienas svarbiausių dirbtinio intelekto etikos formuotojų.
Vatikanas ir DI
Šv. Sosto susidomėjimas dirbtinio intelekto etika nėra naujas. Dar 2007 m. popiežius Benediktas XVI perspėjo apie tai, kad šiuolaikinis mokslas ir technologijos gali pamiršti savo tikrąjį tikslą – saugoti žmoniją ir skatinti gėrį. 2015 m. Popiežiškoji mokslų akademija surengė seminarą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama duomenų apdorojimui, o 2016 m. – nagrinėjamas dirbtinis intelektas ir jo ribos. Vatikano atstovai reguliariai dalyvauja diskusijose apie technologijas, taip pat ir tokiuose svarbiuose renginiuose kaip Web Summit Lisabonoje ir festivalis South by Southwest Ostine. Iki 2018 m. buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas dirbtinio intelekto klausimais Paolo Benanti OFM tapo svarbia figūra dirbtinio intelekto etikos srityje. Tais pačiais metais Microsoft vadovybė drauge su Vatikano atstovais ėmėsi kurti bendrą etiško dirbtinio intelekto viziją. Ši partnerystė – kurios rezultatas yra 2020 metų „Romos memorandumas dėl dirbtinio intelekto etikos“ (Rome call for an AI ethics) – tapo pamatiniu dokumentu tarptautinių dirbtinio intelekto standartų kūrimui. Vėliau memorandumą pasirašė beveik 70 organizacijų – nuo technologijų milžinių iki vyriausybių ir pilietinės visuomenės grupių. 2023 m. Europos komisija, remdamasi Romos memorandumu, parengė savo DI elgesio kodeksą.
2024 m. Vatikanas ir Microsoft pradėjo dar vieną projektą – dirbtinis intelektas sukūrė Šv. Petro bazilikos modelį, o Vatikanas DI pasitelkė archyvuose, kur technologijų ekspertai kūrė senovinių lotyniškų rankraščių skaitymo įrankius. Tai pavyzdžiai, kai technologijos tarnauja žmonijos gėriui, o ne atvirkščiai.
2024 m. Vatikane įvyko dar dvi konferencijos apie dirbtinį intelektą, o popiežius Pranciškus kalbėdamas G7 aukščiausiojo lygio susitikime perspėjo, kad dirbtinis intelektas niekada neturėtų pakeisti žmogaus priimamų sprendimų. Jis išreiškė nuogąstavimą, kad jei žmonės taps tik stebėtojais priimant jų gyvenimą lemiančius sprendimus, tai „pasmerks žmoniją beviltiškai ateičiai“. Šiais metais paskelbta Antiqua et Nova yra dar vienas Katalikų Bažnyčios indėlis šiuo svarbiu klausimu.
Suvokti atsakomybę
Antiqua et Nova pabrėžiama svarbiausia mintis: sparčiai besivystančią technologiją dera laikyti priemone, kuri papildo, o ne pakeičia žmogaus intelektą.
Dokumentas atkreipia dėmesį į tai, kad pats terminas „dirbtinis intelektas“ kiek klaidina, nes išties yra ne intelektas, o instrumentas. „Jis vykdo užduotis, atlieka skaičiavimus, o ne mąsto, – komentuodamas Antiqua et Nova sakė Andrea Tornelli, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos vadovas. – Todėl klaidinga jam priskirti žmogiškąsias savybes, nes tai logikos-matematikos srities operacijos, kurias atlieka skaičiavimo mašina. O tai reiškia, kad dirbtinis intelektas neturi nei semantinio tikrovės supratimo, nei intuityvių ir kūrybinių gebėjimų. Jis negali turėti nei moralinio įžvalgumo, nei nesuinteresuoto atvirumo tam, kas yra teisinga, gera ir gražu. Kitaip tariant, dirbtinis intelektas neturi to, kas žmogaus intelektą daro tikrai žmogišką“. Tornelli akcentavo, kad, nepaisant mokslinių tyrimų pažangos ir vis didesnių taikymo galimybių, dirbtinis intelektas ir toliau bus įrankis, neturintis moralinės atsakomybės. Atsakomybę visada turės prisiimti tie, kurie jį naudoja.
Didžiuliai lūkesčiai, su kuriais buvo pasitikta DI era, savotiškai nutiesė kelią besąlygiškam pasitikėjimui šiuo naujausiu žmonijos pasiekimu. Šventojo Sosto dikasterijos ragina mus visus susivokti, kokia atsakomybė tenka patiems kaskart, kai pasitelkiame šį įrankį. Tikslai, kurių siekiama naudojant dirbtinį intelektą, turi apimti pagarbą žmogaus orumui ir skatinti bendrąjį gėrį. O jis neatsiejamas nuo deramo santykio su gamtine aplinka, tarpasmeninių ir socialinių ryšių. Kaip žinia, šios sritys yra kur kas daugiau nei duomenų ir žinių sankaupa: čia reikalinga tikra „širdies išmintis“.
Pavojai ir pažanga
Dokumente konkrečiai išvardijami ne tik susiję su dirbtiniu intelektu pavojai, bet ir pažanga, kuri jame skatinama kaip „vyro ir moters bendradarbiavimo su Dievu dalis“. Šios etinės gairės pasirodė tuo metu, kai itin suintensyvėjo Kinijos ir JAV intelekto technologijų lenktynės. Dokumente pabrėžiama, kad tikrąjį dirbtinio intelekto panaudojimo poveikį ne visada galima numatyti iš anksto.
Antiqua et Nova įspėjama dėl galimybės, kad karinės technologijos pranoks „žmogaus priežiūros galimybes“. Ginklų sistemos, galinčios nustatyti ir smogti taikiniams be žmogaus įsikišimo, panaikina „unikalų žmogaus gebėjimą moraliai vertinti ir priimti etiškus sprendimus“; „jokia mašina niekada neturėtų nuspręsti atimti žmogaus gyvybės“.
DI negali pakeisti „autentiškų žmogiškųjų santykių“, kuriems būdinga empatija. O tokia grėsmė kyla, kai antropomorfizuojamas dirbtinis intelektas tokiose srityse kaip vaikų vystymasis ar tarpasmeniniai santykiai. DI autentiškus santykius gali tik imituoti.
Dokumente minimas naujos stabmeldystės pavojus. Visuomenei tolstant nuo ryšio su transcendencija, kai kurie žmonės, ieškodami prasmės ir išsipildymo – kurį patenkina tik bendrystė su Dievu, – galimai gręšis į dirbtinį intelektą.
Tampa sudėtingesnė duomenų ir privatumo apsauga kaip „asmens orumo ir santykinės prigimties“ garantas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurios duomenų rūšys gali taip toli nueiti, kad palies „asmens vidų, galbūt net jo sąžinę“. Skaitmeninis stebėjimas „gali tapti piktnaudžiavimu siekiant kontroliuoti tikinčiųjų gyvenimą ir tai, kaip jie išreiškia savo tikėjimą“. Dokumentas ragina, kad stebėjimą reguliuotų atitinkamos institucijos, siekiant skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei.
Pabrėžiama, kad nors dirbtinis intelektas gali padėti kovoti su klimato kaita pasitelkiant modelius, skirtus ekstremalioms situacijoms prognozuoti, padėti valdyti ir skatinti darnų vystymąsi, jis taip pat kelia pavojų. DI „palaikyti reikalinga techninė įranga sunaudoja didžiulius energijos ir vandens kiekius, gerokai prisideda prie CO2 išmetimo ir apkrauna išteklius“.
Skatinti kritinį mąstymą
Dokumente teigiama, kad dirbtinis intelektas turėtų padėti skatinti kritinį mąstymą, o ne tik mokyti „jaunus žmones, kaip kaupti informaciją ir generuoti greitus atsakymus“. Švietimas nėra skirtas „prikimšti galvą idėjų“, bet „patirti įtampą tarp proto, širdies ir rankų“. Tikrasis ugdymo uždavinys – „padėti studentams ir specialistams suvokti socialinius ir etinius technologijų kūrimo ir naudojimo aspektus“.
Antiqua et Nova džiaugiamasi dirbtinio intelekto potencialu gerinant medicininę priežiūrą, pavyzdžiui, diagnozuojant ligas. Kartu teigiama, kad labai svarbu, jog DI būtų naudojamas siekiant sustiprinti, o ne „pakeisti pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų santykius“. „Sprendimai dėl paciento gydymo ir su jais susijusi atsakomybė visada turi likti žmogui ir niekada neturėtų būti perduodami dirbtiniam intelektui“, – teigiama dokumente.
Įspėjama dėl DI galimybės kurti manipuliuojantį turinį ir suklastotą informaciją, galinčią lengvai suklaidinti žmones. Kovoti su dirbtinio intelekto sukurtomis klastotėmis privalo „ne tik industrijos ekspertai, bet ir visi geros valios žmonės“. Dokumentas ragina visais atvejais „vengti dalytis žodžiais ir vaizdais, žeminančiais žmogų, skatinančiais neapykantą ir netoleranciją, niekinančiais žmogaus seksualumo gėrį ir intymumą arba išnaudojančiais silpnuosius ir pažeidžiamus asmenis“.
Antiqua et Nova viltingai kviečia ieškoti tikrosios išminties: „DI paženklintame pasaulyje mums reikia Šventosios Dvasios malonės, kuri „įgalina mus žvelgti į dalykus Dievo akimis, įžvelgti sąsajas, situacijas, įvykius ir atskleisti jų tikrąją prasmę“. Svarbi mintis, kad „technologinė pažanga yra Dievo plano kūrinijai dalis – veikla, kurią nukreipti esame pašaukti į Jėzaus Kristaus Paschos slėpinį, nuolat ieškodami Tiesos ir Gėrio“.
