Simonas Bendžius
Vygaudo Juozaičio nuotrauka
„Norėčiau sakyti: ‚Džiugu, kad susirinkome‘. Bet, deja, mūsų pokalbio tema sunki ir skaudi, tad būtų kur kas džiugiau, jei tokios progos nebūtų buvę. Vis dėlto turbūt galiu sakyti: ‚Gerai, kad susirinkome‘. Kalbėti ir kalbėtis, nes tylėti apie tai, kas skauda, būtų blogai.“
Tokiais žodžiais Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas doc. dr. Liudas Jovaiša šių metų gegužės 29 d. Mažvydo bibliotekos valstybingumo erdvėje pradėjo konferenciją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Pasak istoriko, šiuolaikinę visuomenę galėtume įsivaizduoti kaip didžiulį laivą, kuriame kelios kajutės simbolizuotų Bažnyčią – sienoje atsiradus skylėms, pavojus neišvengiamai kyla visam laivui. Todėl kalbėti apie Bažnyčios problemas – reiškia rūpintis visos visuomenės gerove. Tokia konferencija, surengta minėtosios LKMA, kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei iniciatyva Svarbus reikalas, įvyko jau trečiąjį kartą.
Šio susitikimo dėmesys pirmiausia skirtas dviem pagrindinėms naujovėms: oficialiai pristatyta neformali Lietuvos katalikų iniciatyva Svarbus reikalas , susibūrusi 2023 m. pavasarį, kilus seksualinio išnaudojimo skandalui Vilniaus arkivyskupijoje. Tų pačių metų birželio 29-ąją ši grupė inicijavo viešą laišką Lietuvos vyskupams, siekdama būtinų pokyčių Bažnyčioje Lietuvoje, todėl prašė bei ragino ganytojus pradėti nepriklausomos komisijos tyrimą dėl nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimo masto mūsų šalyje.
Tokio tyrimo, bent jau kol kas, ganytojai nesiėmė, netgi atvirkščiai – buvo sulaukta neigiamų reakcijų, tačiau iniciatyvinės grupės atstovai per tuos dvejus nenuleido rankų: susitiko ir diskutavo su Vilniaus, Kauno bei Vilkaviškio vyskupais, kalbėjo žiniasklaidoje, ėmėsi kitų veiklų, tarp kurių – ir šių konferencijų rengimas.
„Kai pradėjom veikti, pamatėm, jog piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema yra aktualesnė daug platesniam visuomenės žmonių ratui, negu galvojom iki šiol. Su dideliu dėmesiu bei rūpesčiu atsiliepė medikai, terapeutai, sielovadininkai, dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai. Tad supratome, kad reikia veikti ir toliau“, – kalbėjo Svarbų reikalą pristačiusi viena iniciatyvos autorių, VšĮ Magnificat leidiniai direktorė Veronika Kimbrytė.
Ji taip pat pristatė naują interneto svetainę svarbus-reikalas.lt, kurioje galima sekti naujienas apie iniciatyvos veiklą, skaityti minėto laiško vyskupams tekstą, rasti aktualius Bažnyčios dokumentus piktnaudžiavimo klausimu, žiniasklaidos straipsnius bei tyrimus, sužinoti apie renginius.
Svarbiausia naujiena šioje svetainėje yra Klausimynas apie piktnaudžiavimą galia Bažnyčioje. Tai –internetinė anketa, skirta surinkti preliminarią informaciją apie piktnaudžiavimo (seksualinio, fizinio, finansinio, psichologinio, moralinio, dvasinio ir kt.) Bažnyčioje paplitimą Lietuvoje. Kuo tai svarbu? Surinkti atsakymai bei liudijimai taps pradžia, atspirtimi kitam etapui – sistemingesniam šių sunkių ir sudėtingų klausimų tyrimui, kurį galėtų vykdyti nepriklausomi tyrėjai.
Apie tai konferencijoje kalbėjo viena iš Klausimyno rengėjų (kartu su psichologe prof. Danute Gailiene ir Veronika Kimbryte), vertėja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė: „Mes užtikriname visišką respondentų anonimiškumą. Klausimyno atsakymus mato tik šie trys žmonės, iš kontaktų prašome tik elektroninio pašto adreso – jei kada nors norėtume jų papasakotą istoriją pateikti viešai ar jei reiktų papildomos informacijos kituose tyrimų etapuose.“ Darkart: anketą rasite adresu svarbus-reikalas.lt .
Konferenciją tęsė Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimai. VU istorikas prof. dr. Arūnas Streikus apžvelgė prieinamumo prie Bažnyčios archyvų problematiką, atkreipė dėmesį, kad bažnytinė teisė neskatina jų atvirumo. „Tačiau, esant vyskupų gerai valiai ir nuoširdžiam norui išsiaiškinti tiesą, tai nėra jokia kliūtis“, – pabrėžė istorikas. Kaip pavyzdį jis pristatė keturių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei Portugalijos – nacionalinių vyskupijų inicijuotus nepriklausomus tyrimus seksualinių nusikaltimų mastui Bažnyčioje nustatyti. Rezultatai skirtingi, o dalies vyskupijų nenorą bendradarbiauti, pasak profesoriaus, lemia ilgalaikė tylos kultūra bei archyvų „valymo“ (naikinimo) praktika.
Lenkų filosofas, rašytojas ir žurnalistas dr. Tomaszas Terlikowskis prie konferencijos prisijungė nuotoliniu būdu. Nuo 2020 m. jis aktyviai rašo ir komentuoja seksualinių nusikaltimų dangstymo atvejus Bažnyčioje Lenkijoje, o 2021 m. dominikonų provincijolo sprendimu jis buvo paskirtas vadovauti nepriklausomai komisijai, kurios tikslas – ištirti dominikono Paweło M. veiklą. Tais pačiais metais paskelbta ir visuomenei viešai pristatyta 260 puslapių komisijos darbo ataskaita.
Terlikowskis užsiminė ir apie Sosnoveco vyskupą Arturą Wažny, 2024-ųjų birželį įkūrusį pirmą nepriklausomą vyskupijos komisiją Lenkijoje – ir darbuojasi su teisės ekspertais, istorikais, psichologais bei auditoriais. Tačiau tai, pasak pranešėjo, tik pirmieji žingsniai jo šalyje: „Abi komisijos mūsų Bažnyčioje nesulaukė didelio entuziazmo ir pritarimo, o dominikonų komisijos rezultatai nebuvo priimti ir netgi plačiai nepakomentuoti. <...> Didžioji dauguma Lenkijos katalikų mano, kad seksualinės prievartos problema yra perdėta žiniasklaidos, kad tai yra mažumos problema, kad iš esmės jos visai nėra – ir tai neva tėra priemonė kovoje prieš Bažnyčią.“
Kita konferencijos pranešėja, VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ vadovė Kristina Mišinienė pateikė konkretų atvejį iš savo praktikos, kai teikė pagalbą nepilnamečiui, kurį seksualiai ir finansiškai išnaudojo tikinčiųjų gerbiamas katalikų kunigas X. Pasak renginio dalyvės, šis atvejis iliustruoja seną problemą ir visuomenėje, ir Bažnyčioje, kuomet esame linkę nekreipti dėmesio į auką ar net ją pačią kaltinti. „<...> kokie esam nepasiruošę matyti išnaudojimą. <...> Per 24 darbo metus esu labai daug girdėjusi, kaip kaltinamos pačios aukos“, – teigė Mišinienė ir klausė: „Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad prievartautojai Bažnyčioje nebūtų dangstomi ir teisinami?“
Paskutinioji pranešėja šioje konferencijoje buvo Isabelle Chartier Siben iš Prancūzijos – medicinos daktarė, psichoterapeutė ir viktimologė, turinti ir teologinį išsilavinimą. Ji beveik 25 metus vadovauja asociacijai „Reikia kalbėti“ (C’est-à-dire), padedanti fizinio, psichologinio ir dvasinio piktnaudžiavimo aukoms; ji yra išklausius ir palydėjusi daugiau nei 2000 nukentėjusių žmonių. Jau anksčiau turėjome keletą progų susipažinti su ponia Siben, kai šįmet Vilniaus knygų mugėje ji pristatė lietuviškai išleistą savo knygą 3 dienos naktyje. Viktimologės užrašai piktnaudžiavimų sūkuryje.
Pasak ekspertės, dvasinis ar seksualinis piktnaudžiavimas krikščioniškoje aplinkoje išskirtinis tuo, kad nusikaltėliai, pasinaudodami aukų gera valia ir patiklumu, iškreipia šventus dalykus: „Žmogus galvoja, kad eina geru keliu, Kristaus nurodytu, nes laikosi dorybių – paklusnumo, nuolankumo, tarnavimo, atjautos, gailestingumo, tylos, atleidimo... Bet net nepastebi, kad jo atveju tos dorybės veda ne pas Kristų, o pas žmogų, kuris tomis dorybėmis naudojasi savo naudai.“ Isabelle ragina nutraukti tylą ir imtis prevencijos: „Tai, kad esame krikščionys, nereiškia, kad turime būti kvaili.“
Konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ vaizdo įrašą galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos YouTube kanale, svetainėje www.svarbus-reikalas.lt; be to, kaip ir ankstesnių konferencijų pranešimus, pritaikytus spaudai, ketina publikuoti Artuma (jau šiame numeryje rasite prof. Arūno Streikaus pranešimą).
