Pirmą kartą Marijampolės pataisos namuose surengta Vilties diena – gyvas atsakas popiežiaus Pranciškaus raginimui Jubiliejinių metų pradžios bulėje: „Tegul tikintieji, ypač ganytojai, visur pasaulyje aiškina šiuos dalykus, vienu balsu drąsiai reikalauja užtikrinti orumo nežeminančias sąlygas kaliniams <...>, panaikinti mirties bausmę, kuri prieštarauja krikščionių tikėjimui ir naikina bet kokią atleidimo bei atsinaujinimo viltį“ (Viltis neapgauna, p. 10).
Dievo gailestingumui – ne kliūtis net pačios storiausios kalėjimo sienos. Gegužės 20-ąją kapelionai ir savanoriai visų pirma aplankė šešiuose būriuose apgyvendintus vyrus, kurie dėl įvairių aplinkybių negali dalyvauti bendruose renginiuose.
„Tylūs, asmeniški susitikimai buvo tikri malonės akimirksniai. Kalbėjome apie Dievo artumą, apie atleidimą, apie šviesą, kuri nepriklauso nuo laisvės ar nelaisvės. Kartu meldėmės, giedojome, vieni kitų klausėmės“, – pasakojo Lietuvos Carito Sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė Renata Dubauskė. Jai pačiai ta diena tapo Vilties neuždariausioms širdims liudijimas.
Broliai redemptoristai – kunigai misionieriai iš Slovakijos – nebe pirmus metus ištikimai tarnauja Pravieniškių 1-ajame kalėjime, liudydami, kad Kristus – ne miglota viltis, bet gyvas Asmuo, kuris pasiekia kiekvieną žmogų, net ir už grotų. „Esame be galo dėkingi Dievui už galimybę būti kartu kalėjime, dalytis viltimi, kuri yra Jėzus, ir drąsinti vieni kitus, nes kiekvienam iš mūsų to labai reikia“,– dalinosi kunigai Rastislavas Dluhy, Peteris Hertelis ir Lukášas Michalovičius.
Didžiausias būrys nuteistųjų Vilties dienos komandos laukė kalėjimo klube. Gyvas Dievo šlovinimas, jautri pantomimos programa kėlė mintis apie atleidimą, gyvenimo prasmę. Drąsus savanorio Petro liudijimas apie asmeninį susitikimą su Dievu – ne šventovėje, o būtent kalėjime – padrąsino ir kitus atsiverti. Dvasiniai pokalbiai ir išpažintys metų metus gyvenus vienumoje, vidiniame skausme – kai kam galbūt tapo kelio į susitaikymą pradžia, impulsu atnaujinti savo tikėjimą.
Šventės kulminacija – Eucharistija – dėkojimas Dievui, arba – Mišios, į kurias nuteistieji gausiai jungėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ryšio su Dievu ar Jo paieškų liudijimai tapo ranka rašytos intencijos, prašymai, padėkos. Pasak vieno iš kapelionų, jų gausa yra realūs vilties ženklai, kad sielos nemirusios, net jei gyvenimas tamsus.
Broliškoje agapėje visi galėjo dar asmeniškiau pabendrauti, dalintis tikrais išgyvenimais, neslepiant ne tik džiaugsmo, bet ir ašarų. Jaudinanti patirtis būti pamatytam ir priimtam ne pagal tai, ką blogo padarei, o pagal dabarties troškimą būti geresniu.
„Į Vilties dieną jungėsi beveik visi Lietuvoje tarnaujantys kapelionai bausmių vykdymo sistemoje. Negalėję dalyvauti fiziškai, misiją lydėjo malda. Ši vienybė liudijo, kad kalinių sielovada yra ne atskirų asmenų iniciatyva, o bendras gyvas Bažnyčios atsakas į Jėzaus kvietimą: „Buvau kalinys – ir aplankėte mane“, – sakė Lietuvos Carito Sielovados bausmių vykdymo sistemoje programos koordinatorė Renata Dubauskė, ypač dėkodama kapelionui kunigui Jonui Cikanai. Būtent jo tarnystės vietoje, Marijampolės kalėjime, įvyko pirmoji Vilties diena, pavadinta „Jėzus beldžiasi į kiekvienas duris – ir kviečia kiekvieną jas atverti iš savo vidaus“.
Dievo malonė dar kartą paliudijo: nėra sienos, kurios Jis negalėtų peržengti. Nėra širdies, kurios Jis negalėtų paliesti.Net ir už grotų, net ir ten, kur pasaulis nurašo, Dangus atveria savo vartus.
***
Savanoris Petras: Tai buvo akimirka, kai Jėzus pravėrė kalėjimo vartus – ne kūnui, o sielai. Ir ta siela išėjo į šviesą. Sutikau Jį ne bažnyčioje, ne šventovėje, bet kalėjime. Ten, kur dažnas jau nustoja tikėti žmogumi... Tačiau Dievo malonės patirtis atveria storas sienas, išlaisvina širdį, o iš atgailaujančio nusikaltėlio daro šventovę. Vienas vyras, nuteistas iki gyvos galvos, laikė rankose Šventąjį Raštą. Jo žodžiai man suskambo ir palietė: „Nenoriu į laisvę. Čia meldžiuosi, skaitau Žodį, padedu. Aš žinau, ką padariau. Velnias veikė per mane. Bet Dievas mane pasiekė. Esu ten, kur turiu būti.“ Laisvėjanti siela...
Projektą iš dalies finansuoja
