Kunigas Jonas Jūraitis
Nors ir svyruodamos bei nepasitikėdamos viena kita, senosios Europos tautos vis dėlto vienijasi politiniu ir ekonominiu požiūriu. Prieš Naujuosius metus Šveicarija taip pat ėmėsi atitinkamų veiksmų. Tikimės, kad dar turime laiko natūraliam augimui. Tautų vienybės politikoje ir religijoje atgimimas yra maža vilties žvaigždė mūsų baimės kupinoje dabartyje.
Šventą dieną Tėvas Romoje pranešė krikščionims, kad jei Dievas leis 1962 m. jis sušauks 21-ąjį Visuotinį Bažnyčios Susirinkimą. Tuščia ir juokinga, kaip kai kurie jau daro, kalbėti apie šio susirinkimo dydį skaičiais ir išorinį spindesį. Tai ne apie gerai aprūpintą X susirinkimą ar spalvingas prelatų mantijas.
Šis susirinkimas, kaip ir daugelis kitų istorijoje, vyksta amžių pabaigoje ir laikų virsmo metu. Tokie susirinkimai turėtų būti stebuklas. Šis susirinkimas taip pat parodys mums, ar Dievas mūsų nepaliko. Problemų yra tiek daug, o sielovados poreikiai yra tokie neaiškūs, kad vertinant grynai žmogiškai mes neturime ko tikėtis iš jo. Tik Dievas gali mums padėti, jei žmonės nori pajusti ateinančių šimtmečių kvėpavimą, jei jie nori planuoti tokią paslaptingą ateitį kaip mūsų.
Kristus pažadėjo likti su mumis iki laikų pabaigos, Jis yra ištikimas ir laikosi savo pažadų. Tačiau Jo buvimas su mumis bus bevaisis, jei mes neatversime savo širdžių su didžiuliu nuolankumu ir besąlygišku tikėjimu. Nes Dievas veikia per mūsų protą ir širdis. Jis gerbia mūsų laisvę kaip niekas kitas pasaulyje.
Šventasis Tėvas Romoje pakvietė daugybę žmonių, kartu ir mūsų vyskupą, bendradarbiauti šiame susirinkime. Kaip girdime, jie jau daug nuveikė. Tačiau jų darbas liks žmogaus darbu, jei Dievo Dvasia neapšvies. Todėl Popiežius vėl prašo mūsų maldų, kad susirinkimo tėvai ir mes visi noriai ir nesavanaudiškai atsivertume didžiojo Dievo dvelksmui.
Teisingo pasirengimo šiam Šventosios Dvasios stebuklui ženklas yra mūsų meilė ir supratimas tų, kurie nėra iš mūsų avių bandos. Būtų drąsu ir kvaila kalbėti apie „kitų“ atvertimą. Būtų pražūtinga norėti visus suvienodinti pagal Romos ar kitą išorinę uniformą. Tikėjimo vienybė negali būti pasiekta sumenkinant dieviškąsias tiesas. Tačiau ji reikalauja didžiausio supratimo apie kitų mąstyseną ir išraiškos būdą. Tai turime suprasti protu ir širdimi.
Geroji Apvaizda praėjusiais metais paskatino 198 ortodoksų, anglikonų ir evangelikų bažnyčių atstovų Delio mieste susitarti dėl bendros tikėjimo formuluotės. Tai viltingas žingsnis tikėjimo vienybės link.
Kaip ir Rytų išminčiai, dabar turime atidžiai stebėti ir klausytis laikmečio ženklų. Mūsų bendras tėvas Jonas prašo mus sausio mėnesį melstis už Bažnyčios Susirinkimo rengėjus, kad Bažnyčios Susirinkimas taptų spindinčiu ženklu visiems tiesos ieškotojams visame pasaulyje. Todėl mes nesikabiname prie jokios konkrečios kultūros ir jokios konkrečios istorijos. Didieji pokyčiai Azijoje ir Afrikoje bei Vakarų pasaulio saulėlydis Bažnyčiai yra tik ateities pažadas ir mirštančiųjų teismas.
Turime iš esmės pakeisti mąstymą, plačiai plačiai atverti savo širdis. Stojimas į Europos ekonominę bendriją*, Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo paskelbimas ir nerimą keliantys neramumai visose žemynuose yra didesni ar mažesni pasaulio atvirumo laikmečio ženklai.
Turime vengti visko, kas galėtų įžeisti kitų tautų jausmus ir tikėjimą. Negalima daugiau kalbėti apie tam tikras „turkų procesijas“ su mečetėmis, mulų ir Alacho šauksmais. Kaip mes jaustumėmės, jei mūsų Dievo procesijos būtų išjuokiamos Maroke? Mes galime tyčiotis tik iš aukso veršio garbintojų. Bet tada mes visi būtume tarp jų.
Nuolankia širdimi sveikiname vilties žvaigždes mūsų baimės kupiname laikmetyje. Didžiulis, nors galbūt labai skausmingas, pokytis artėja. Kiekvieną gimimą lydi skausmai. Mes kaip Jonas Krikštytojas turėtume laikyti save laimingais, kad galime stovėti ant tokių laikų slenksčio. Žinoma, kas gyvena tokiais laikais, tas turi turėti didelę širdį.
Frater Leo
* Orig. EWG (Europäische Wirtschaftsgemeinschaft) – Europos ekonominė bendrija, veikusi 1957–1993 m. Europos Sąjungos pirmtakas
Projektą iš dalies finansuoja
